"Žodžių darybos vedlio" plėtros gairės

LTSkaitmeninis dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinynas "Žodžių darybos vedlys" (ŽDV), kaip viena iš lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos E. kalba paslaugų, sukurtas pirmiausia siekiant padėti kalbos vartotojams, norintiems pasidaryti naujų žodžių. Jame sukaupti duomenys leidžia pasirinkti tinkamiausius daiktavardžių darybos budus ir priemones, nes būtent daiktavardžių dažniausiai prireikia, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą ateinančioms naujoms sąvokoms įvardyti. Tačiau, galvojant apie ateitį, būtų tikslinga ŽDV plėsti, kad jis būtų dar naudingesnis - tiek plačiajai visuomenei, tiek žodžių darybos tyrėjams. Kalbant apie ŽDV plėtrą minėtinos dvi galimybės. Pirmoji - pildyti žinyną naujais duomenimis, naudojantis esama duomenų struktūra. Nauji duomenys - tai pirmiausia darinių pavyzdžiai. Šiuo metu jų pateikta tik tiek, kiek reikia darybos dėsningumams pailiustruoti, darybos eigai parodyti. Daugėjant žinyne darinių, didės ir tikimybė išsiaiškinti konkretaus rūpimo žodžio darybą. Tikėtina, kad ŽDV dėl šios priežasties bus dar plačiau ir dažniau naudojamas. Nemažai naujos informacijos galima pateikti pastabų laukuose - tiek atskiro darybos priemonės aprašo, tiek bendrosiose, jei aprašų yra keli. Pastabos skirtos informacijai, dėl savo specifikos nepatenkančiai į kitus duomenų laukus, pateikti, jomis galima paaiškinti, pavyzdžiui, netipiškos darybos atvejus ar atkreipti dėmesį į kitus svarbius dalykus - naujausius tyrimus, ryškėjančius naujus darybos polinkius, norminimo rekomendacijas ir kt.Antroji ŽDV plėtros galimybė - modifikuoti duomenų bazės struktūrą, jei prireikia kaupti kitokius, nei iki šiol numatyta, duomenis. Nepakoreguotas daiktavardžių darybos struktūrinis modelis kitų kalbos dalių (būdvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių) darybai aprašyti greičiausiai netiktų. Dabartinį darybos kategorijų sąrašą kai kuriais atvejais galbūt užtektų papildyti, nes minėtų kalbos dalių darybos kategorijos yra kitokios (prieveiksmiai darybos kategorijomis apskritai neskirstomi). Tačiau veiksmažodžio darybos reikšmėms pateikti, ko gero, nebeužtektų vieno duomenų lauko - veiksmažodžių darybos aprašuose šalia kategorinių plačiai operuojama grupinėmis darybos reikšmėmis. Skirtingų kalbos dalių žodžiai skiriasi darybos duomenų struktūra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai turi nemažai priesagų variantų. Nemenkas iššūkis turėtų būti tam tikras nenuoseklus sinchroniškumo principo laikymasis aprašant būdvardžių darybą gramatikose (pvz., darybos galūnės su priebalsiniais formantais). Tačiau įvairių kalbos dalių darybos duomenys, išplėtojus ŽDV, būtų naudingi ne tik praktiniams visuomenėms poreikiams, bet ir moksliniams tyrimams, nes juos vienoje vietoje sukaupus ir sustruktūrinus, butų galima matyti bendresnį lietuvių kalbos žodžių darybos vaizdą, sisteminius darybos priemonių ryšius, galbūt prognozuoti darybos kaitos polinkius ir perspektyvas. Esminiai žodžiai: sinchroninė žodžių daryba, naujadara, darybos priemonė, duomenų bazės struktūra, gramatika. [Iš leidinio]

ENThe digital Lithuanian noun synchronic word formation manual "Žodžių darybos vedlys" (Word Formation Guide, WFG) is one of the e-services of the Lithuanian Language Resources Information System E. kalba (E-Language). This manual is designed primarily to help language users to create new words. The data collected in the WFG allows us to choose the most appropriate patterns and means of noun formation, for it is nouns that are needed, as often as not, to name new concepts coming into the Lithuanian language. In the future, it would be worth extending the WFG to make it even more valuable, both to the general public and to researchers in the field of word formation. There are two possible ways to develop the WFG. The first option is to add new data - firstly, examples of derivatives and compounds - to the manual using the existing data structure. At the moment, the amount of such examples provided is just enough to illustrate the patterns of word formation and show the process of it. As the number of derivatives and compounds in the manual grows, so will the likelihood of finding out the formation of a particular word of interest. The WFG will likely be used even more widely and frequently as a result. A lot of new information can be provided in the comment fields. Comments are designed for information that, due to its specificity, is not covered by other data fields, and can be used to explain, for example, cases of atypical word formation, or to draw attention to other important issues such as the latest research, emerging new word formation tendencies, recommendations on language norms, etc.The second option for the development of the WFG is to modify the structure of the database if it becomes necessary to collect data different from what has been foreseen so far. An unmodified structural model of noun formation to describe the formation of other parts of speech (adjectives, verbs, adverbs) would probably not work. The current list of word formation categories could perhaps be supplemented in some cases (word formation categories are different for different parts of speech). However, for verbs, a single data field for derivational meaning data would probably no longer suffice: there are group derivational meanings widely used alongside categorical derivational meanings in the descriptions of verb formation. Words in different parts of the language differ in the structure of their formational data; for example, verbs have some suffixal variations. Some challenges will probably also arise because grammar does not always closely follow principle of synchronicity in its description of the formation of adjectives. However, word formation data for various parts of speech would be useful not only for the practical needs of society, but also for scientific research as well. Collecting and structuring these data in one source would make it possible to see a more general picture of the formation of Lithuanian words and the systematic relationships between the means of formation, and perhaps predict the tendencies and perspectives of the development of word formation. Keywords: synchronic word formation, new word formation, means of word formation, structure of database, grammar. [From the publication]

• Akcentologija / Antanas Pakerys. Kaunas : Šviesa ; 1994-2002. 2 d. (423, 629 p.).
• Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai / Jurgita Mikelionienė. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 46, p. 73-80.
• Asmenų pavadinimai, reiškiami veiksmažodiniais mobiliaisiais daiktavardžiais (substantiva mobilia) / Judita Džežulskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 44, p. 55-69.
• Būdvardžių darybos raida / Saulius Ambrazas ; sudarytoja Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011. 272 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 720 p.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu) : disertacija / Agnė Aleksaitė. Vilnius, 2022. 246 p.
• 'Žodžių darybos vedlys' plačiajai visuomenei ir specialistams / Daiva Murmulaitytė. Lietuvių kalba. 2022, 17, p. 8-24.