Издания Франциска Скорины: источники, интерпретации, бытование

LTMonografijoje pateikta medžiaga, kurios preliminarios versijos publikuotos 2006-2021 metais. Šiam leidiniui visos jos iš esmės pertvarkytos struktūriškai (sujungta panaši pagal temas medžiaga, išbraukti teksto pasikartojimai, suformuoti teminiai skyriai, pateikta bendra bibliografija). Visas seniau skelbtas tekstas pataisytas ir atnaujintas - papildytas nauja medžiaga ir literatūra iki 2022 metų imtinai. Kai kuriais atvejais išvadas teko gerokai pakoreguoti. Daugiau nei pusę knygos užima pirmą kartą publikuojami specialiai jai parašyti tekstai. Įvade dviem konkrečiais pavyzdžiais demonstruojamas monografijoje nuosekliai taikomo šaltiniotyros metodo produktyvumas, tiriant dvi Skorinos parašytas Biblijos knygų pratarmes: tikrą (spausdintą) ir tariamą (rankraštinę). Skorinos parašyta Laiško romiečiams pratarmė (Apaštalų darbai ir laiškai, Vilnius, 1525), kurioje rasta stiliaus ir turinio panašumų su apokrifais, pasirodė esanti grįsta oficialiu šaltiniu - iš lotynų kalbos versta čekiškosios Biblijos pratarme, surašyta šv. Jeronimo kūrinio pagrindu. 1575-1577 metų Manačino rankraščio (priklauso 1560-ųjų metų Ostroho Senojo testamento sąvadui) 4-osios Ezros knygos pratarmė nėra susijusi su Skorina, nes, kaip paaiškėjo, ji versta iš J. Melantricho 1557 arba 1561 metais čekiškai leistos Biblijos (abu leidiniai identiški, išskyrus leidybinį kolofoną). Priešingai nei manyta, ši rankraščio pratarmė neįrodo Skorinos pažinties su italų humanisto Piko dela Mirandolos veikalais. Pirmajame skyriuje atmesti neseni bandymai įtraukti į mokslinę apyvartą pakankamo faktinio pagrindo neturinčias Skorinos vardo ir pavardės formas (jo portreto prieraše pateiktą Skorin, sulotynintą slapyvardį Cetro, autorinių akatistų vardinį akrostichą Franciskos).Taip pat atmesta prielaida, kad „Mažosios kelionių knygelės“ (Vilnius, apie 1522) akatistai galėjo būti išspausdinti dar 1517 metais Prahoje ir tik vėliau įtraukti į vėlesnį Vilniaus leidinį. Skorinos nuostata rašyti bažnytine slavų kalba atskleista pasitelkiant kelis tai iliustruojančius anomalius (hiper- ir parakorektinius) rašybos pavyzdžius, susijusius su skirtingais kalbos lygmenimis: fonetika ir rašyba, morfologija ir žodžių daryba. Skorinos padarytos klaidos rodo, kad jis stengėsi rašyti bažnytine slavų kalba, rusenu kalbos formas keisdamas į bažnytinės slavų kalbos formas, o ne atvirkščiai. Palyginus jo rašytų pratarmių tekstus su panaudotu lotynišku originalu, matyti, kad šiame procese būta tarpinės rusėniškosios kalbinės versijos, nebūtinai rašytinės: jis galėjo mintyse versti lotynišką tekstą j rusenu kalbą ir tik po to formuluoti mintį bažnytine slavų kalba. [...] Antrasis skyrius skirtas Skorinos leidinių Biblijos tekstologijos klausimams. Savo pratarmėse Skorina kartais mini kitas savo išleistas ar parengtas spaudai knygas. Tai leidžia patikslinti jo Prahoje leistos Biblijos apimtį: be išlikusių leidinių, jis bus parengęs ir Jeremijo knygą, tačiau jos tekstas lieka nežinomas (rankraštinėje tradicijoje neišliko). Skorina leido ne tik Biblijos knygas, bet ir atskirus liturginius skirsnius (Biblijos giesmes, pridėtas prie du kartus publikuoto Psalmyno, ir liturginius skaitinius, publikuotus „Mažojoje kelionių knygelėje“), o jo pratarmėse cituojamos kitos Biblijos knygos.Todėl Skorinos biblistikos tipologiją galima suskirstyti į keturias dalis: a) dvidešimt viena knyga publikuota visa apimtimi; b) keturios išleistos tik iš dalies — keli liturginiai skirsniai (Izaijas, Joną, Habakukas, Evangelija); c) penkios knygos vien cituojamos (Jeremijas, Ezechielis, Nahumas, Agėjus, Apreiškimas); d) penkiolika knygų Skorinos leidiniuose neatsispindi (1-2 Metraščių, 1-3 Ezros, Nehemijo, Tobito, Raudų, Barucho, Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Michėjo, Sofonijo, Zacharijo, Malachijo, 1-3 Makabėjų knygos). Senojo ir Naujojo testamentų liturginiai fragmentai (devynios Biblijos giesmės, pridėtos prie du kartus leisto Psalmyno; Apaštalų darbų, laiškų ir Evangelijų dieniniai skirsniai bei Kančių Evangelijos skaitinys „Mažojoje kelionių knygelėje“) lyginami su: 1) Skorinos leistomis nesutrumpintomis Biblijos knygų versijomis (kur tai įmanoma); 2) bažnytine slavų rankraštine tradicija; 3) 1506 metais Venecijoje čekų kalba leista Biblija (ją naudojo Skorina). 1517 metų Psalmyne publikuotos Biblijos giesmės buvo šiek tiek pataisytos prieš spausdinant jas „Mažojoje kelionių knygelėje“, nenaudojant nesutrumpintos atitinkamų knygų versijos (jos pėdsakų rasta tik 7-oje giesmėje), tačiau šitaip taisytos tik pradinės giesmės, o tolesnės perspausdintos neredaguotos. Palyginimas su liturginiais skirsniais atskleidė čekiškosios Biblijos įtakos nesutrumpintoms Skorinos leistų knygų versijoms laipsnį, kurio būta skirtingo [...].

ENThe monograph contains material the preliminary versions of which were published between 2006 and 2021. For this publication, all of them were structurally rearranged (thematically similar material was combined after removing text repetitions, thematic sections were formed, and a general bibliography was introduced). The entire previously published text was revised and updated by supplementing it with new material and literature up to and including 2022. In some cases, the conclusions had to be significantly adjusted. More than half of the volume of the book is taken by texts written specifically for it and are now published for the first time. In the Introduction, two specific examples show the productivity of the source study approach to Skorinas actual (printed) and supposed (manuscript) prefaces to individual biblical books. Skorinas printed preface to the Epistle to the Romans (Apostle, 1525), in which stylistic and content similarities to apocryphal texts were found, turned out to be based on a known and recognised source — a preface to the Czech Bible, containing the text by St Jerome translated from Latin. As it turned out, the handwritten Preface to the 4th Book of Ezra in the Manachyn copy of 1575-1577 (representing the Ostroh Old Testament Florilegium of the 1560s) has no relation to Skorina (t 1551/52), since it was translated from the Czech Bible published by Jiff Melant- rich in 1557 or 1561. This text does not prove the acquaintance of the Prague-Vilnius publisher with the works of the Italian humanist Pico della Mirandola, as previously thought.The first chapter rejects recent attempts to introduce new forms into scientific use of Skorinas first and last name (spelling Skorin on his engraved portrait, the Latinized pseudonym Cetro, his acrostic Franciskos in akathists), which do not have sufficient factual basis. Similarly, the assumption that the akathists of Malaya podorozhnaya knizhka (The Small Travel Book, Vilna, c. 1522) could have been printed in Prague in 1517 and only later included in the Vilna edition was rejected. Skorinas linguistic attitude to write in Church Slavonic is revealed with the help of a limited number of illustrative examples of anomalous (hyper- and para-correct) spellings related to different linguistic levels: phonetics-orthography, morphology, and word-formation. The mistakes made indicate that Skorina intended to write in Church Slavonic, starting from the forms of the Ruthenian language, i.e., transforming the Rutheni- an element into Church Slavonic, and not the other way round. Comparison of Skorinas original text with its Latin original suggests the existence of an intermediate Ruthenian version, not necessarily a written one: he could well mentally translate from Latin into Ruthenian and only then into Church Slavonic.Skorinas orthographic approach (in contrast to the linguistic one) is radical: he presents his Church Slavonic texts with Ruthenian spelling. Thus, he translates traditional Church Slavonic books (Psalter, Apostle) not into another language, but into another graphic system. This is the revolutionary novelty of his philological approach. In doing so, he was guided by the old Jewish cultural precedent: just as the Hebrew square letters are used by Jews to record Hebrew and Aramaic texts, so the Ruthenian spelling should (judging from Skorinas publications) be applied to texts in two languages: Ruthenian and Church Slavonic. A similar idea was proposed by N.B. Mechkovskaya in 1989 but did not receive due recognition. The assumption that in the second half of 1518 the Jews of Prague could consult Skorina on Hebrew philology and Bible studies was rejected as insufficiently justified. Skorinas spelling of Bivliya, which is often seen as a compromise between two European traditions (Western and Eastern), reflects the Spanish pronunciation of the Ancient Greek texts. Apparently, Skorina must have learned Greek from a Spaniard or from a person of a different nationality with similar pronunciation tendencies. [...].

• Burgher heraldry of the Grand Duchy of Lithuania in the late fourteenth–mid-seventeenth centuries.. Lituanistica 2025, 3, 218-287.
• Маначинский ветхозаветный свод 1575-1577 годов: неизданные тексты Франциска Скорины или новый руськомовный перевод с чешского (4-я Книга Ездры)?. Slavica Slovaca 2023, roč. 58, č. 2, 316-321.