Burgher heraldry of the Grand Duchy of Lithuania in the late fourteenth–mid-seventeenth centuries

LTSeniausi miestiečių herbai atsiranda XIII a. viduryje. Heraldinius ženklus iš pradžių naudojo miesto patriciato atstovai ir pirkliai, o per XIV a. ši praktika išplito visoje Europos šalių miestiečių aplinkoje. Vėlyvųjų viduramžių laikais miestiečių herbai buvo suvokiami kaip organiška visos heraldinės erdvės dalis, teisiniu požiūriu neišsiskirianti iš didikų herbų. Tik nuo XVI a. paplito požiūris į herbus kaip išskirtinį bajoriškos garbės ženklą. To meto herbynuose, heraldikos traktatuose ir karaliaus privilegijose miestiečių herbai interpretuojami kaip „gmerki“, tai yra atpažinimo ir nuosavybės ženklai, turintys tik tam tikrą išorinį panašumą į „tikruosius“ herbus. Toks požiūris tapo lemiamas vėlesnėje istoriografijoje, todėl miestiečių herbų tyrimams skirta nedaug dėmesio. Ir nobiliteto atstovo, ir nekilmingo asmens herbo pasirinkimas buvo asmeninis apsisprendimas, kurio ilgą laiką nevaržė jokie teisiniai apribojimai. Laisvai įsigyjami herbai buvo patogi identifikavimo priemonė ne tik privilegijuotų sluoksnių, bet ir tų grupių, kurios pretendavo į panašų statusą, aplinkoje. Miesto patriciatas, pirkliai, amatininkai ir t. t. naudojosi herbais taip pat ir tokiems tikslams kaip ir Viduramžių riterija bei tituluota aristokratija. Panaši heraldinės praktikos plitimo dinamika buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, čia seniausi miestiečių herbai užfiksuoti XIV a. pabaigoje. Be sostinės Vilniaus, XV a. miestiečių herbus naudojo Kauno, Polocko, Vitebsko, Kijevo, Gardino, Naugarduko piliečiai. Šiuo laikotarpiu pagrindiniai miestiečių heraldikos motyvai buvo įvairių ženklų, iškaltų antspauduose, tiesiogiai jų lauke ar skyduose, atvaizdai. Kartais buvo naudojami ir herbai su skirtingomis heraldinėmis figūromis.Pagrindiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių heraldikos požymiai, susiformavę Vėlyvaisiais viduramžiais, išlaikė savo reikšmę ir ankstyvuoju Naujųjų amžių laikotarpiu. Nemažas kiekis išlikusių tų laikų paminklų leidžia nustatyti miestiečių herbų kūrimo praktiką. Visų pirma turimi šaltiniai rodo, kad miestiečių herbai buvo paveldimi, dalį jų, visiškai nepakitusių, naudojo ištisos kartos. Pažymėtina, kad greta papročio naudoti tėvo herbą nustatyti ir pagal moterišką liniją paveldėtų herbų pavyzdžiai. Atskirais atvejais pasitaiko herbų su genealoginėmis programomis. Kaip ir bajorų heraldikoje, miestiečių herbuose nuo XVI a. naudojami užskydiniai (skydo puošybiniai) elementai – šalmai su mantijomis, karūnomis ir figūromis (šalmo puošmenos), tarp kurių ne tik bajorų herbų tradicinės stručio ir povo plunksnos, bet ir kryžiai, pusmėnuliai, erelio sparnai, paukščiai, lelijos, jaučio ir elnio ragai, giminės ženklai ir kt. Pagrindiniai ankstyvųjų Naujųjų laikų miestiečių herbų motyvai (siužetai) buvo tos pačios figūros kaip ir didikų heraldikoje – tai įvairūs strėlės (-ių), kryžiaus (-ių), apskritimo (-ų), raidės (-ių) pavidalo ir geometrinių figūrų deriniai. Miestiečių herbuose tarp heraldinių figūrų yra dangaus kūnų, gyvūnų, augalų, gynybinių statinių, ginklų ir karinės ekipuotės atvaizdų. Labai retai miestiečiai naudojo bajorų herbus. Dažniausiai juos naudojo ta giminė, kuri gavo nobilizacinę privilegiją ir herbo adopsiją iš kilmingų asmenų.Apskritai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių heraldika pasižymi heraldinių motyvų ir herbo elementų įvairove, dinamišku bei sudėtingu jų taikymu, taip pat plačia geografija. Be didžiųjų miestų gyventojų, savo herbus turėjo ir mažų miestų bendruomenių atstovai, o tai rodo heraldinės praktikos paplitimą miestiečių aplinkoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, taip pat heraldinių ženklų, kaip universalių individualios, giminės ir socialinės identifikacijos priemonių, prestižiškumą. Reikšminiai žodžiai: herbas, antspaudas, ženklas, heraldika, skydas, miestiečiai, nobilitetas, paveldėjimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

ENThe complex of burgher coats of arms of the Grand Duchy of Lithuania, which dates back to the end of the fourteenth century, is distinguished by the geography of its distribution, variety of heraldic subjects and constituent elements of the coat of arms, dynamism, and complex practices of their use. In addition to the burghers of such large cities as the capital Vilnius, Kaunas, Polotsk, Vitebsk, Kyiv, Pinsk, Grodno, and Novogrudok, the use of coats of arms is also recorded in small urban communities, which indicates the prestige of heraldic signs as universal means of individual, family, and social identification. In terms of their functional purpose and content, burgher coats of arms were similar to the heraldic signs of the nobility. In particular, the main subjects in the coats of arms for both burghers and gentry were various symbols based on geometric, arrow-, cross-, circle- and letter-like figures. They also feature a wide repertoire of armorial figures, such as celestial bodies, animals, plants, defensive structures, weapons, and military equipment. There were many examples of the use of non-protective elements in burgher coats of arms, such as helmets with mantlings, noble crowns, and various crests. For the most of the burgher coats of arms, their hereditary character is evident: for generations, they were used unchanged or with only minor modifications. Besides the custom of using mostly paternal coats of arms, there are examples of inheritance of coats of arms through female lines. In some cases, the use of coats of arms with genealogical programmes is observed. The presence of all these characteristic features allows for considering the complex of burgher coats of arms as an organic component of the heraldic space of the Grand Duchy of Lithuania. Keywords: coat of arms, seal, sign, heraldry, crest, burghers, nobility, inheritance, Grand Duchy of Lithuania.

• 1522-1526/1536 m. visuomeniniai susirėmimai Vilniuje: ištakos, eiga, pasekmės.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 163 p.
• Dingę istorijoje: XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 368 p.
• Kauno miestiečių ir atvykėlių vokiečių antspaudai (1479–1655 m.). Kauno istorijos metraštis 2008, 9, 9-34.
• Kauno miesto herbas XV-XX a.. Vilnius : Diemedis, 1994. 190 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 25. (1387–1546). Užrašymų knyga 25.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 461 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 4. (1479–1491). Užrašymų knyga 4.. Vilnius : Žara, 2004. 285 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 523. (1528); Viešųjų reikalų knyga 1.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 280 p.
• Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 543 p.
• Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego.. Warszawa : DiG, 2007. 1259 p.
• Vilniaus "aukso amžius". Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6-7-ajame deš. (Vilniaus vietininko teismo knygų duomenimis).. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 254 p.
• Голгофский крест над ветхозаветной скинией на гравюрном портрете Франциска Скорины. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 152-168.
• Издания Франциска Скорины: источники, интерпретации, бытование. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 428 p.