Funkcionali vietos bendruomenė Lietuvos kaimuose ir miesteliuose : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Funkcionali vietos bendruomenė Lietuvos kaimuose ir miesteliuose: disertacija
Alternative Title:
Functional local community in Lithuanian villages and towns
Publication Data:
Vilnius, 2007.
Pages:
218 lap
Notes:
Disertacija rengta: 2000-2004 metais Vilniaus pedagoginiame universitete ir 2004-2007 metais M. Romerio universitete. Dr. disert. (socialiniai m.) - Mykolo Romerio universitetas, 2007. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Functional local community in Lithuanian villages and towns Vilnius, 2007 27 p
Summary / Abstract:

LTDemokratiniame pasaulyje bendruomeniškumas viešojo administravimo kontekste tiek anksčiau, tiek dabar pripažįstamas kaip ypatinga vertybė, nusakanti socialinės organizacijos kokybę, ir todėl yra visokeriopai skatinamas pilietinės visuomenės kūrimo kontekste ir yra vienas iš viešojo sektoriaus modernizavimo veiksnių. Pastaruoju metu daug kalbama apie bendruomeniškumą, bet nesvarstoma, koks jis yra vietos bendruomenėje, o veikimo forma dažniausiai pripažįstama tik viena — formalizuoto bendruomenės centro buvimas (skaičiuojami įregistruoti bendruomenės centrai). Nesistengiama, kad vietos bendruomenė kaimuose ir miesteliuose būtų funkcionali (o tai yra savivaldos pagrindas) ir neieškoma, nuo ko priklauso jos funkcionalumas ir kartu savivaldos efektyvumas. Iškeltos kelios hipotezės: (1) tam tikri faktoriai turi didesnę įtaką funkcionalios vietos bendruomenės kūrime; (2) jeigu vietos savivaldos institucijose (seniūnija, mokykla, kultūros įstaigos), parapijose ir socialinį bei fizinį saugumą kaimuose ir miesteliuose organizuojant bus formuojama bendruomeniškumą lemiančių veiksmų sistema, tikėtina, kad kursis funkcionali vietos bendruomenė. Darbu įrodyta, kad instituciniai faktoriai (seniūnija, mokykla, bažnyčia, kultūros namai) ir fizinio saugumo bei socialinės pagalbos organizavimas vietos bendruomenėje turi didesnę įtaką vietos bendruomenės funkcionavime negu politinės partijos, talkos, piniginė parama, tačiau nepasitvirtino prielaida, kad vietos savivaldos institucijose, parapijose ir socialinį bei fizinį saugumą kaimuose ir miesteliuose organizuojant yra bendruomeniškumą lemiančių veiksmų sistema. [Iš leidinio]

ENIn a democratic world, earlier and today, communal engagement is recognized to be a special value in the context of public administration. Communal engagement describes the quality of social organization and for this reason it is widely encouraged in the context of creating civil society and is one the factors of modernizing public sector. Recently, much talk revolves around communal engagement, but the issue of its place in society is ignored, and usually only one form of action — presence of a formalized community center (registered community centers are counted) – is recognized. No efforts are made to ensure functioning of local communities in countryside and townships (and that constitutes the basis of self-government) and no research is done to establish what affects their functionality and, simultaneously, effectiveness of self-government. A number of hypothesis is generated: (1) certain factors have more influence on creation of functional local community; (2) if a system of actions shaping communal engagement is present within local self-government institutions (eldership, school, cultural establishment), parishes and in organizing social and physical security in countryside and townships, it is likely that functional local community will emerge. The work proves that institutional factors (eldership, school, church, culture house) and organization of physical security and social assistance in a local community has a greater influence on functioning of local community than political parties, collective work, monetary support.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10546
Updated:
2022-02-07 20:09:26
Metrics:
Views: 21
Export: