Teisės aiškinimas: kategorijų revizija

LTPublikacijoje nagrinėjamas teisės aiškinimas kaip teisinio teksto turinio suvokimas, atskiriant šią sąvoką nuo teisės kaip ypatingo socialinio fenomeno esmės atskleidimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos teisės moksle teisės aiškinimas yra vis dar nepagrįstai atskiriamas nuo teisinio argumentavimo. Lietuvos teisės doktrinoje į teisės aiškinimo būdų sąrašą įtraukiami tokie aiškinimo būdai kaip loginis, analoginis, lyginamasis, istorinis, kurių išskyrimas kaip savarankiškų kelia abejonių. Taip pat publikacijoje kritikuojamas precedentinio aiškinimo būdo išskyrimas kaip neatitinkantis teisės aiškinimo būdo esmės. Publikacijoje teigiama, kad pagrindiniais teisinio teksto aiškinimo būdais laikytini kalbinis, įstatymų leidėjo ketinimų ir sisteminis. Mažiausiai įtampos dėl aiškinimo rezultato patikimumo kelia kalbinis, įstatymų leidėjo ketinimų (įstatymų leidėją suprantant formalia prasme, kaip instituciją, sukūrusią taisyklę) ir sisteminis aiškinimo būdas (kai gautas aiškinimo rezultatas tiriamas derėjimo su kitomis teisės normomis aspektu). Išimtinėmis ir atskiro argumentavimo reikalaujančiomis laikytinos situacijos, kai teisėjas veikia kaip įstatymų leidėjas (įstatymų leidėją suprantant turiningąja prasme kaip tam tikrą teisinę fikciją) arba taiko bendruosius teisės principus taip, kad dėl jų taikymo nukrypstama nuo kalbos požiūriu aiškaus teisinio teksto ir (arba) aiškių įstatymų leidėjo ketinimų, kuriuos yra įmanoma nustatyti.Taip pat publikacijoje teigiama, kad teisės interpretatorius privalo su didele pagarba žiūrėti į teisinį tekstą ir įstatymų leidėjo valią. Atsiradus pagrįstų abejonių dėl įstatymų leidėjo ketinimų tinkamumo ar teisinio teksto derėjimo su teisės sistema, pirmiausia turi būti vertinama galimybė patikrinti šią abejonę kreipiantis dėl teisės norminio akto teisėtumo ir (ar) konstitucingumo. Ir tik tokiais atvejais, kai patikra nebuvo įmanoma, teisės interpretatorius turėtų teisinio teksto prieštaringumą spręsti pats. Reikšminiai žodžiai: teisės aiškinimas, teisinio teksto aiškinimas, teisinio teksto aiškinimo būdai, teisinio teksto interpretatorius. [Iš leidinio]

ENThis publication focuses on the interpretation of law as an understanding of the content of a legal text, separating this concept from the disclosure of the essence of law as a specific social phenomenon. The author points out that interpretation of law is still unjustifiably segregated from legal reasoning in Lithuanian legal science. In Lithuanian legal doctrine, the list of methods of interpretation of law includes such methods of interpretation as logical, analogical, comparative, and historical, the distinction of which as independent methods raises doubts. The publication also contains a critique of the exclusion of the precedential method of interpretation as not being in line with the essence of the method of interpretation of law. The publication argues that the main methods of interpretation of a legal text are linguistic, legislative intent, and systematic. The methods of interpretation that are least likely to be questioned as to the reliability of the result of interpretation are linguistic, legislative intent (where the legislator is perceived in the formal sense as the authority that established the rule), and systematic (where the result of the interpretation is examined in terms of its consistency with the rest of the legal rules). Exceptional situations requiring separate reasoning are those involving a judge acting as a legislator (in the sense of the legislator in the substantive sense, as a certain legal fiction), or applying general principles of law in a manner that results in a divergence from the linguistically clear legal text and/or the clear intention of the legislator, which is identifiable.The publication also claims that the interpreter of law must have a high degree of deference towards the legal text and the intent of the legislator. Where there is a reasonable doubt as to the appropriateness of the legislator‘s intent or the consistency of the legal text with the legal system, the first task must be to assess the feasibility of verifying that doubt by means of a referral as to the legal validity and/ or constitutionality of the legislative act. Only in cases where such verification proves impossible should the interpreter of law resolve the inconsistency of the legal text themselves. Keywords: interpretation of law, interpretation of a legal text, legal interpreter, ways of interpreting a legal text, linguistic interpretation of law, systematic interpretation of law, general principles of law. [From the publication]

• Argumentavimas remiantis teisės principais : atkuriamasis ir plėtojamasis būdai Johanas Baltrimas, Mindaugas Lankauskas. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2014. 1 pdf (40 p.).
• Teisės aiškinimas ir jo privalomumas / Remigijus Šimašius. Teisės problemos. 2004, Nr. 2 (44), p. 8-29.
• Teisės sociologijos pagrindai / Vytautas Šlapkauskas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004. 627 p.
• Teisės teorija / Alfonsas Vaišvila ; Lietuvos teisės universitetas. Vilnius : Justitia, 2000. 375 p.
• Teisinio teksto interpretavimo ribų ir teisės principų santykis : teorinės nuostatos ir Lietuvos teismų praktika / Giedrė Lastauskienė. Teisės problemos. 2005, Nr. 1 (47), p. 5-25.
• Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos požiūriu / Giedrė Lastauskienė. Teisė. 2009, t. 73, p. 38-54.