Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo organizavimo netradicinėse gamtinėse aplinkose ypatumai

LTAplinka, kurioje vyksta ugdymas daro didžiulę įtaką vaiko norui dalyvauti ugdymo procese. Ugdymas netradicinėje gamtinėje aplinkoje (miške, parke, prie tvenkinio, paplūdimyje ir pan. ) reiškia teorinių žinių integraciją praktinėje veikloje gamtoje. Tokioje aplinkoje, kad pasiektų numatytų ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio ugdymo pedagogai kuria situacijas patirtiniam vaikų ugdymui(si), koordinuoja jų ugdymosi procesą. Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kuo ugdymo netradicinėje gamtinėje aplinkoje organizavimas skiriasi nuo ugdymo darželio grupės aplinkoje, kas būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui netradicinėse gamtinėse aplinkose bei su kokiais iššūkiais susiduria išvykas organizuojantys pedagogai? Tyrimo tikslas – nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo netradicinėse gamtinėse aplinkose organizavimo ypatumus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai – ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimui dalyviai pasirinkti taikant kokybinio tyrimo netikimybinės imties patogųjį atrankos būdą. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogas, būdamas aktyvus vaiko ugdymosi situacijų kūrėjas ir moderatorius, organizuodamas veiklas netradicinėse gamtinėse aplinkose bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, kolegomis, tėvais, kitais specialistais.Netradicinėse gamtinėse aplinkose vaikai jaučiasi labiau atsipalaidavę, stipriau reiškiamos emocijos, smalsesni, susidomėję, motyvuoti veikti. Šioje aplinkoje ugdoma vaizduotė, kūrybiškumas, ilgalaikė atmintis, dėmesys bei pojūčiai. Visa tai pagerina informacijos supratimą ir įsisavinimą. Papildomos intelektinės ir laiko sąnaudos, detalus veiklų planavimas, saugumo užtikrinimas išvykos metu, finansinių klausimų sprendimai, orų permainos, gamtoje tykantys pavojai, vaikų raidos ypatumai yra įvardijami kaip iššūkiai organizuojant vaikų ugdymą netradicinėse gamtinėse aplinkose. Taip pat pastebimas tėvų pasitikėjimo pedagogu trūkumas. Raktiniai žodžiai: ikimokyklinis amžius, ugdymo organizavimas, gamtinė aplinka. [Iš leidinio]

ENRelevance of the topic. The richness of children’s experience depends on their learning environment. The environment for learning and education must be dynamic, open and functional. Open learning and education environments leave traditional classrooms behind, settling in ‘classrooms without walls’ for a learning experience that takes place not only at the facilities of the educational institution, but also untraditional locations (forest, park, near a pond, on a beach, etc.). This means applying the theory learned in practice in the nature. Pre-school teachers use this environment to create situations for experiential learning and coordinate the educational process. Research problem: the difference between education in untraditional natural environment and in traditional kindergarten groups, characteristics of pre-school education in untraditional natural environment and challenges of organising outdoor activities. Research object. Features of organising pre-school education in untraditional natural environment. Research purpose: To define the features of organising pre-school education in untraditional natural environment. Research methods: Scientific literature analysis, focus group study, qualitative (content) data analysis. Course of the study. The empirical study took place in June 2022. The focus group included 43 informants – preschool teachers from four pre-school educational institutions, based in Klaipėda. Each focus group study included 9-12 informants from each of the institutions. Participants were selected for the study using the convenience sample of nonprobability sampling method. The average work experience of the participants of the study is 19.6 years. The study included 23.8 per cent teachers, 26.2 senior teachers and half (50 per cent) of the participants were teachers-methodologists. Each of the informants were assigned a random code.The informants were encoded in the text based on their institution (first capital letters A-D) and their number (1-12). In parallel to the interpretation of the thoughts, shared by the informants, the study provides empirical material, its descriptions and explanations are supported by theoretical statements. Research ethics. The study complies with the principles of research ethics: protection, secrecy (confidentiality), benevolence, universality, significance, respect to personal dignity, fairness and right to receive accurate information. Conclusions 1. Being active creators and moderators of children’s learning experience, pre-school teachers organise activities in untraditional natural environment cooperating with other institutions, colleagues, parents and other experts. Untraditional natural environment involves activities for children from several pre-school educational institutions, several groups from the same kindergarten or a single kindergarten group, accompanied by teachers. Untraditional natural environment is most beneficial for developing skills like getting to know the environment, counting and measuring, interaction with peers and adults.2. Being in untraditional natural environment, children are more relaxed, curious, inquisitive and motivated to take action. They are also more expressive in terms of their emotions. Methodological measures or things are given another purpose in the natural environment as opposed to working indoors. Untraditional natural environment enables children to get to know all sides of nature and human impact with hands-on activities. This environment develops their imaginations, creativity, long-term memory, attention and sensations. All that improves their understanding of information and cognition. 3. Challenges of organising children’s education in untraditional natural environment include additional intellectual and time costs, detailed planning of the activities, ensuring safety during the trip, financial solutions, weather changes, dangers encountered in nature, and children’s development features, such as low resistance to physical exertion, mood swings, and involuntary attention. There is also a notable lack of parent trust in the teachers. Key words: pre-school age, organising education, natural environment. [From the publication]

• Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai / Lilija Duoblienė. Problemos. 2018, Priedas, p. 39-51.
• Lauko edukacinės erdvės: idėjos ir naujos ugdymo galimybės / Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2018, vol. 10, no. 2, p. 75-90.
• Mokyklos aplinkos naudojimas ugdant geografijos gebėjimus / Šarūnas Gerulaitis. Geografija ir edukacija 2017, Nr. 5, p. 130-139.
• Mokytojų patirtys įgyvendinant ugdymo turinį: mokytojas, kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir profesionalas / Sniegina Poteliūnienė, Stasė Ustilaitė, Stanislav Sabaliauskas, Jūratė Česnavičienė, Agnė Juškevičienė. Pedagogika. 2019, 133, p. 78-104.
• Pojūčių lavinimo svarba, plėtojant ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetenciją / Jolanta Baltakienė, Gražina Valeikaitė. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. 2016, 22, p. 17-23.