Perestroika, Sąjūdis, Kovo 11-oji ir Lietuvos žydai
LTLietuvos žydai perestroikos politiką sutiko su tam tikra viltimi. Tai lėmė kelios svarbesnės aplinkybės: viena vertus, žydai tikėjosi, kad įsibėgėjant Michailo Gorbačiovo (gim. 1931) pertvarkos procesui bus pozityviai sprendžiamas migracijos į istorine žydų tėvynę klausimas. Užsienio politika, kurios tikslas - pagerinti tarpusavio santykius su Vakarų šalimis, buvo ypač svarbi ne tik Lietuvos, bet ir apskritai Sovietų Sąjungos žydams. Antra vertus, žydai, panašiai kaip ir kitos etninės bendruomenės, vylėsi, jog perestroikos metu, politiniam režimui laikantis liberalesnių pažiūrų, susiklostys geresnės religinio ir kultūrinio gyvenimo sąlygos, o kartu formuosis palankesnės aplinkybės nevaržomai plėtoti tautiniam tapatumui. Ir pagaliau, aptariant Lietuvos iydų bendruomenės raidą XX a. 9-ajame dešimtmetyje - XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje, reikia turėti omenyje dar vieną svarbią aplinkybę, kad sovietmečiu kultūriškai marginalizuota žydų bendruomenė nebuvo vienalytė. Bendrais bruožais drįstume teigti, jog ją sudarė keletas grupių: palikuonys tų, kurie Lietuvoje patyrė Holokaustą ir vienaip ar kitaip galėjo būti susiję su litvakų kultūrine tradicija; ir po Antrojo pasaulinio karo iš įvairių Sovietų Sąjungos šalių atvykę asmenys bei jų palikuonys. Šių dviejų grupių atstovų adaptavimosi trajektorijos sparčiai besikeičiančioje socialinėje-politinėje Lietuvos tikrovėje ne visuomet sutapdavo. [Iš straipsnio, p. 509]
- Lietuvos istorija. T. 12, d. 1, Sąjūdis: nuo "Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios / Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Vilnius : Baltos lankos, 2008. 579 p.
- Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
- Žydai, lietuviai ir holokaustas / Alfonsas Eidintas. Vilnius : Vaga, 2002. 477 p.
