Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje
Keywords:
LT
1930; Kultas; LDK; Tarpukaris; Vytautas; Vytautas Didysis; Vytauto Didžiojo komitetas; Vytauto Didžiojo muziejus.
EN
1930; Committee of Vytautas the Great; Cult; Grand Duchy of Lithuania; Interwar period; Vytautas; Vytautas Magnus; Vytautas committtee; Vytautas the Great; Vytautas the Great Museum.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas vieno monumentaliausių XX a. lietuvių politinės kultūros reiškinių- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kulto 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje išsiplėtojimo aplinkybės, formos, priėmimas visuomenėje, ideologinis ir psichologinis turinys. Konstatuojama, kad kultą 1927-1928 m. inicijavo su romantine tautinio atgimimo ideologija bei valdančiąja tautininkų politine grupe susiję kultūriniai bei politiniai sambūriai - Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos šaulių sąjunga ir Lietuvos bajorų draugija. 1930 metų išvakarėse kultą parėmė ir specialiu įstatymu institucionavo valstybė. 1930-ieji, Vytauto mirties 500 m. sukaktuvės, yra kulto kulminacija. Pažymėta tokiais viešais ritualais kaip Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė aplink Lietuvą, lydima iškilmingų paveikslo sutiktuvių ir palydėtuvių, viešų priesaikų, garbės sargybų ir liaudies pasilinksminimų; Žalgirio mūšio, Vytauto karūnacijos ir mirties dienų iškilmės su kariniais paradais, iliuminacijomis, visuomenės susirinkimais bei eisenomis; kertinio akmens Vytauto Didžiojo muziejui padėjimas; maždaug 30 Vytauto Didžiojo paminklų statyba; Vytautui skirtų visuomeninių statinių atidarymai, žemės ūkio paroda, jubiliejinės dainų ir sporto šventės, misterijų vaidinimai, literatūros ir scenos kūrinių konkursai. Kultą organizavo pusiau visuomeninis, pusiau valstybinis Vytauto Didžiojo komitetas, besiremiantis valdantįjį režimą palaikančiomis tautininkų bei šaulių organizacijomis ir valstybės administracija. Jį kritiškai vertino radikalios kairiosios bei liberaliosios visuomenės jėgos, tačiau privačios bei vietinės iniciatyvos duomenys rodo labai palankų Vytauto kulto priėmimą plačiojoje tarpukario Lietuvos visuomenėje. Kulto ideologijoje dominuoja Vytauto kaip modernaus lietuvių valstybingumo ir tautiškumo simbolio reikšmė.Ikonografijoje bei ceremonijose pabrėžiama ginkluota jėga ir suvereni valdžia; Vytautas interpretuojamas kaip grynai lietuviškos Lietuvos valstybės kūrėjas. Svarbų vaidmenį kulte vaidina Vilniaus - Vytauto sostinės motyvas, atitinkantis aktualų tarpukario Lietuvos politikos siekį ir sukonkretinantis nacionalistinei ideologijai būtiną priešo įvaizdį. Plačiai kulto ideologijos sklaidai pasitarnavo religinės simbolikos panaudojimas. Emocinėje plotmėje kultas grindžiamas tautinės garbės bei orumo ir tautinio bendrumo išgyvenimais, konsoliduojančiais jaunos valstybės visuomenę. Nors kulte akivaizdžios autoritetinio visuomenės drausminimo pastangos, jame nepastebima gyvybinės energijos, ekspansijos, agresijos, tautinio šovinizmo motyvų. Forsuota galios ir garbės reikšmių eksploatacija, martirologiniai motyvai rodo kulto ryšį ir su giliomis tarpukario Lietuvos visuomenės frustracijomis, nesaugumo jausmu, istorinio-kultūrinio nevisavertiškumo pojūčiu. Kita vertus, greta archaizuojančių, konservatyvių tendencijų kulte pastebima konstruktyvaus darbo retorika, tautinio jausmo sublimacija pragmatiškoms ideologinėms - kultūrinėms programoms, aiškiausiai pasireiškusi visuomenės lėšomis įvykdytoje Vytauto Didžiojo muziejaus Kaune statyboje. [Iš leidinio]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46188
Updated:
2017-01-29 15:59:02
Metrics:
Views: 24
Export: