Lietuvos nacionalinės kultūrinės periodikos leidyba: kultūrinių funkcijų raiška 2000-2015 metais

LTKultūrinė periodika, kaip specifinė kultūros ir leidybos lauko dalis, gali būti tiriama keliomis kryptimis: analizuojant koncepcinį kultūrinių periodinių leidinių aspektą, t. y. jų kultūrinių funkcijų realizaciją; atsižvelgiant į bendruosius periodinių leidinių leidybos modelius; tiriant kitus tik kultūriniams periodiniams leidiniams būdingus leidybos aspektus, tarkim, specifinius finansavimo ypatumus. Šiame straipsnyje bus analizuojama, kaip buvo realizuojamos tiriamojo laikotarpio (2000–2015 m.) nacionalinių periodinių leidinių kultūrinės funkcijos kultūrinės periodikos virtualizacijos kontekste. (Kultūrinių leidinių virtualizacija šiame straipsnyje suvokiama kaip kultūrinių periodinių leidinių (žurnalų, laikraščių) perkėlimas į virtualią erdvę arba jų kūrimas toje erdvėje (tinklaraščiai, portalai, socialiniai tinklai).) Tiriamojo laikotarpio kultūriniai periodiniai leidiniai, kaip kultūros lauko dalis, buvo aktualūs: 1. perduoti ir saugoti kultūrinę informaciją (šiuo atveju aktualus komunikacinis kultūrinio pranešimo ir kultūrinės erdvės ryšys bei išliekamoji kultūrinių tekstų vertė); 2. formuoti naujus adresatus kultūrinei žiniai priimti (kiekvienas leidinys suburia savo auditoriją ir taip papildo bendrą kultūros lauką, skleisdamas kultūrinę informaciją pritraukia naujų skaitytojų); 3. siunčiamą žinią aktualizuoti įvairesniais kanalais (tarptautiškumo svarba), išplėsti kultūrinių tekstų prieinamumo ir pasiekiamumo galimybes; medijų pokyčiai (socialiniai tinklai, portalai, tinklalapiai) sukūrė platesnį, modernesnį ir įvairesnį kultūrinį komunikacijos lauką. 2000–2015 metais medijų pokyčių kaita pradėjo tapti būtinybe. Pirmiausia – kaip būdas pasiekti daugiau skaitytojų.Dėl savo specifinio turinio kultūriniai leidiniai formos pokyčius analizuojamu laikotarpiu vertino nuosaikiai: išlaikyti kokybišką spausdintinį variantą jiems buvo prioritetas. Kita vertus, kultūriniai leidiniai, nors ir ne visada noriai, pradėjo pripažinti interneto svarbą, vertinti tai kaip platformą skleisti kultūrinę informaciją. Šis aspektas tapo svarbiu lūžiu kultūrinės periodikos leidyboje. Reikšminiai žodžiai: nacionalinės periodikos leidyba, kultūrinės periodikos leidyba, periodikos leidyba, periodika, kultūra, kultūros laukas, kultūrinis leidinys, kultūrinė žiniasklaida, kultūrinių leidinių virtualizacija, socialiniai tinklai, medijos, medijų pokyčiai. [Iš leidinio]

ENCultural periodicals, as a specific part of the field of culture and publishing, can be studied in several directions: 1) by analysing the conceptual aspect of cultural periodicals, i.e., realisation of their cultural functions; 2) by taking into account the general models of publishing periodicals; 3) by analysing other aspects of publishing that are specific to cultural periodicals only, for example, the specific features of funding. This article analyses how the cultural functions of national periodicals were realised in the context of the virtualisation of cultural periodicals in the period under research (in 2000–2015). (In this article, the virtualisation of cultural publications is understood as the transfer of cultural periodicals (magazines, newspapers) into the virtual space or their creation in that space (blogs, portals, social networks)). Cultural periodicals as a part of the cultural field were relevant in the period under research: 1. It is relevant to transmit and preserve cultural information (in this case, the communicative link between the cultural message and the cultural space and the lasting value of cultural texts); 2. To form new addressees to receive the cultural message (each publication brings together its own audience and thus complements the overall cultural field, thus attracting new readers by disseminating cultural information); 3. To actualise the message being sent through more diverse channels (the importance of internationality), to expand the possibilities of accessibility and availability of cultural texts; changes in the media (social networks, portals, websites) have created a broader, more modern and more diverse cultural field of communication. Between the years 2000 and 2015, media change gradually turned into a necessity. First of all, it was undertaken as a way to reach more readers.Due to the specific content, cultural publications were moderate in their approach to the changes in form during the period under analysis: to maintain a high-quality printed version was a priority to them. On the other hand, cultural publications, although not always willingly, began to recognize the importance of the Internet and to consider it as a platform for disseminating cultural information. This aspect became an important turning point in the publishing of cultural periodicals. Keywords: publishing of national cultural periodicals, publishing of cultural periodicals, publishing of periodicals, periodicals, culture, cultural field, cultural publication, cultural media, virtualisation of cultural publication, social networks, media, media changes. [From the publication]

• Kultūros ir kūrybinių industrijų vertinimo modeliavimas Europos Sąjungos šalyse : disertacija / Rusnė Kregždaitė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. 199 p.
• Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje : idėjų žemėlapis / Audronė Glosienė ; pratarmę parašė Zenona Atkočiūnienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 145 p.
• Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos = Voices of media culture: theories and practices / sudarė Vytautas Michelkevičius. Vilnius : Mene, 2009. 291 p.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988-1998 m.) / redaktoriai. Vilnius : "Lietuvos geležinkeliai" Leidybos centras, 2000. 280 p.
• Nusidavimai mūsų periodikos raidoje : draudimų diegimas, draudimų vengimas, draudimų tradicijos kūrimas / Andrius Vaišnys. Žurnalistikos tyrimai. 2008, Nr. 1, p. 64-80.
• Pierre'o Bourdieu literatūros sociologija / Loreta Jakonytė-Kvedarienė. Literatūra. 2005, t. 47 (1), p. 57-72.
• Spauda ir valstybė : informacinės politikos istoriniai aspektai / Andrius Vaišnys. Informacijos mokslai. 2003, t. 24, p. 46-52.
• Spaudos laisvė ir jos įtaka kuriant pilietinę visuomenę / Vytas Urbonas. Tiltai. 2005, Nr. 1 (30), p. 115-122.
• Žiniasklaidos paramos politika Lietuvoje / Deimantas Jastramskis. Informacijos mokslai. 2013, t. 63, p. 129-141.