The Lithuanian consulate in Petrograd, 1921-1923

LTLietuvos konsulatas Petrograde 1921–1923 m. lietuvių istoriografijoje buvo tirtas gilinantis į Lietuvos konsulatų Sovietų Rusijoje steigimą 1921 m. ir į a. i. konsulo Stasio Zaskevičiaus paskyrimą ir veiklą 1922 m. antroje pusėje – 1923 metais. Neištirtas liko Jono Matuko vadovavimo konsulatui laikotarpis, jo paskyrimas ir veikla, konsulato ištakos ir veikla 1922 metais. Tyrimo tikslas – remiantis šaltiniais ir istoriografija rekonstruoti Lietuvos konsulato Petrograde įsteigimo ir funkcionavimo procesą 1921–1923 m., ypatingą dėmesį skiriant gyvenimo sąlygų ir veiklos specifikai. Tyrimas atliktas remiantis nepublikuotais – Vokietijos reicho URM Politikos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve URM fonde, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje esančiais ir publikuotais šaltiniais – dokumentais, spauda, lietuvių (Tomo Balkelio, Milenos Tamošiūnienės) bei užsienio (Aleksander Wasilewski, Winfried Baumgart) autorių darbais. Tyrimas atliktas naudojant kokybinės analizės, sintezės (nauja šaltinių medžiaga papildyta cirkuliuojančia istoriografijoje informacija), lyginamąjį istorinį (lietuvių spaudoje paskelbta informacija lyginama su Lietuvos centriniame valstybės archyve esančia), aprašomąjį metodus.Apdorojant pirminius šaltinius, lietuvių, vokiečių, rusų kalbomis, taikytas loginis-analitinis metodas (atlikta turinio ir informacijos prasminė analizė). Tyrimo metu konstatuota, kad Pirmojo pasaulinio karo metu Petrogradas, jame įsteigus susirašinėjimo biurus, tapo abiejose fronto pusėse esančių lietuvių komunikacijos centru, o pasirašius Brest Litovsko sutartį ir Vokietijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, – lietuvių tremtinių ir pabėgėlių grąžinimo centru. 1921 m. Petrograde įsteigtoje Lietuvos konsulinėje įstaigoje dirbo per trisdešimt tarnautojų, padėjusių lietuviams ir Lietuvos piliečiams tremtiniams bei pabėgėliams grįžti į atkurtą Lietuvos valstybę, teikė pagalbą maistu ir drabužiais per Lietuvos Raudonąjį Kryžių iki 1923 m. rugsėjo 30 d. Raktažodžiai: Lietuva, konsulatas, Vilnius, Sovietų Rusija, Petrogradas, Andrius Dubinskis, Jonas Matukas, Stasys Zaskevičius, Vaclavas Čepanis, įgaliotinis. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian Consulate in Petrograd in the years 1921–1923 has been studied in Lithuanian historiography by focusing on the establishment of Lithuanian consulates in Soviet Russia in 1921 and the appointment and activities of Stasys Zaskevičius as Consul ad Interim from the second half of 1922 through 1923. The period when the consulate was led by Jonas Matukas, his appointment and activities, the origins of the consulate and its operation in 1922 have not been investigated at all. Therefore, based on the sources and historiography, the aim of the research is to reconstruct the process of the establishment and functioning of the Lithuanian Consulate in Petrograd from 1921 to 1923 with a special focus on the specificities of the living conditions and activities. The research is based on unpublished sources from the Political Archive of the German Federal Foreign Office, the Collection of the Ministry of Foreign Affairs kept at the Lithuanian Central State Archives, the Manuscripts Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and published sources, namely documents, periodicals and studies by Lithuanian (Tomas Balkelis, Milena Tamošiūnienė) and foreign (Aleksander Wasilewski, Winfried Baumgart) authors. Methods of qualitative analysis and synthesis (the new material of the sources was supplemented with the information circulating in historiography), the comparative method (the information published in the Lithuanian press was compared with the information found in the Lithuanian Central State Archives), and the descriptive method were applied in this research. To process the primary sources in Lithuanian, German, and Russian languages, the logical-analytical method was applied (the notional content and information analysis was conducted).The research led to the conclusion that due to the correspondence bureaus established in Petrograd during World War I, the city became the centre of communication between Lithuanians on both sides of the front. After the Treaty of Brest-Litovsk was signed and Germany recognised Lithuania’s independence, Petrograd became the centre of repatriation of Lithuanian deportees and refugees. The Lithuanian consular institution established in Petrograd in 1921 employed over thirty members of staff who helped the deportees and refugees of Lithuanian nationality and citizenship to return to the restored state of Lithuania and provided assistance in the form of food and clothes through the Lithuanian Red Cross until 30 September 1923. Keywords: Lithuania, consulate, Vilnius, Soviet Russia, Petrograd, Andrius Dubinskis, Jonas Matukas, Stasys Zaskevičius, Vaclavas Čepanis, authorised representative. [From the publication]

• Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953 / [redakcinė komisija. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-2015. 10 t.
• Lietuvos vyriausybė ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių repatriacija į Lietuvą, 1918-1924 m / Tomas Balkelis. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2006, Nr. 2, p. 55-74.
• Lithuanian consulates in Soviet Russia / the Soviet Union, 1921-1923 / Sandra Grigaravičiūtė. Vēsture: avoti un cilvēki 2015, 18, p. 58-74.
• Majoras Stasys Zaskevičius Lietuvos konsulinėje tarnyboje Petrograde / Sandra Grigaravičiūtė. Karo archyvas. 2019, 34, p. 119-150, 293.
• Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikos politikoje, 1919-1923 m / Milena Tamošiūnienė. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014. 166 p.