Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849-1921 metais

LTModernėjant visuomenėms, mirtingumas yra vienas iš esminių veiksnių gyventojų kaitos procese. Mirtingumas po XX a. vidurio Lietuvoje mokslininkų plačiai ištyrinėtas įvairiais aspektais, tačiau ankstesnis istorinis laikotarpis šiuo atžvilgiu vis dar mažai nagrinėtas ir duomenų apie Lietuvos mirtingumo raidos pokyčius beveik neturime. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudoti bažnyčių mirties metrikų aktų knygų duomenys siekiant rekonstruoti 1849–1921 m. Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių struktūrą, jos skirtumus mieste ir kaime bei sąsajas su A. R. Omrano pasiūlyta epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad epidemiologinis perėjimas Lietuvoje prasidėjo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, ir kelti klausimą apie gyvenamosios vietovės tipo – miesto ir kaimo – įtaką pokyčių tempui. Pagrindiniai žodžiai: epidemiologinis perėjimas, demografija, mirties priežastys, mirtingumas, bažnyčių mirties metrikų aktų knygos. [Iš leidinio]

ENWith the modernization of societies, mortality is one of the key factors in the process of population change. Mortality since the middle of the 20th century in Lithuania has been widely studied in various aspects. However, the previous historical period in this field is still little studied and data on the changes in the development of Lithuanian mortality are almost unavailable. This article presents a study on the basis of the information from Roman Catholic churches death records books to reconstruct the structure of causes of death in the Lithuanian population in 1849–1921, its differences between urban and rural areas, and the links with A. R. Omran’s theory of epidemiological transition. The data of death records suggests the epidemiological transition in Lithuania began at the end of the 19th century – the beginning of the 20th century and displays the influence of the type of place of residence on the pace of mortality change. Keywords: epidemiological transition, demography, causes of death, mortality, parish registers, death records. [From the publication]

• Gydytojas Mikalojus Kuprevičius lietuvių medicinos terminologijos baruose / Palmira Zemlevičiūtė. Lituanistica. 2014, Nr. 3, p. 180-197.
• "Krikštas - tai ne gimimas, o laidotuvės - tai ne mirtis" : parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste / Jolita Sarcevičienė. Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose / sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 451-471.
• Lietuvos gyventojų mirtingumo lygio ir mirties priežasčių struktūros prieštaringi pokyčiai / Audra Sipavičienė, Domantas Jasilionis. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 334-347.
• Lietuvos gyventojų mirtingumo raida - epidemiologinio perėjimo teorijos išimtis / Domantas Jasilionis. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 63-67.
• Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje / Ramūnas Trimakas. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 3, p. 18-27.
• Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų tyrimo gairės / Vidas Garliauskas. Atminties institucijų rinkiniai / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 67-105.
• Ligų etiologija lietuvių sakmėse / Ramūnas Trimakas. Tautosakos darbai 2001, 22, p. 200-221.
• Nereikalingi ir pavojingi : XVIII a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje / Rima Praspaliauskienė. Vilnius : Žara, 2000. 170 p.
• Suaugusiųjų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje 2012–2014 m / Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius. Visuomenės sveikata. 2016, Nr. 4 (75), p. 31-37.