Lietuvos socialinės įtraukties politika: kodėl ji būtent tokia?
LTStraipsnyje siekiama galima atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos socialinės įtraukties politikos profilis yra būtent toks, koks jis yra. Kritiškai aptariamas socialinės įtraukties politikos konvergenciją turėjęs ir vis dar turintis skatinti atviro koordinavimo metodas bei naujas Europos Sąjungos politikų ir biurokratų rengiamas instrumentas Europos socialinių teisių piliorius (European Pillar for Social Rights). Apibūdinant socialinės įtraukties politikos profilį ir iliustruojant jį konkrečiais socialinės politikos pavyzdžiais, formuluojama socialinės politikos konvergencijos ir divergencijos dichotomija. Ieškant paaiškinimo, kodėl socialinės įtraukties politika, užuot konvergavusi, diverguoja, pasitelkiamos priklausomybės nuo tako teorija, kuri pabrėžia transakcinius institucinių konsteliacijų kaitos kaštus, ir socialinio žinojimo tipologijos teorija, kuri suteikia įrankių aiškintis, kaip institucinės konsteliacijos įsitvirtina skirtingose socialinio žinojimo struktūrose. Straipsnyje aptariami Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys, kurie galėtų būti priskiriami ekspertų ir gerai informuotų piliečių socialinio žinojimo tipams. Lietuvos socialinės įtraukties politikos ekspertai ir šioje srityje dirbantys specialistai, kurie atitinka gerai informuoto piliečio apibrėžimą, yra linkę sureikšminti griežtas taupymo priemones ir socialinės kontrolės didinimą. Pagrindiniai žodžiai: socialinės įtraukties politika; atviras koordinavimo metodas; socialinė Europa; priklausomybė nuo tako; socialinio žinojimo tipologija; pasaulio ir Europos vertybių tyrimas. [Iš leidinio]
ENIn order to reveal the dichotomy of convergence and divergence, the article discusses the profile of Lithuanian social inclusion policy. The article critically evaluates the Open Method of Coordination and the new social policy tool, which is still under the process of elaboration – the European Pillar for Social Rights. The concrete examples of Lithuanian social policy that suit the definition of the austerity measures reveal that instead of a promoted and supposed convergence towards Social Europe, the European policies of social inclusion diverge. In order to explain the diverging social policies and their institutional constellations, the theory of path dependency, one that emphasizes the transaction costs and typology of social knowledge, is employed. The article also aims to elaborate the theoretical framework for the examination of the relationship between the profile of social inclusion policy and value orientations of the population. Lithuanian policy experts of social inclusion, as well as professionals working in the same field of social policy, are inclined to prioritize the austerity measures and the role of social control. Keywords: social inclusion policy; open method of coordination; Social Europe; path dependency; typology of social knowledge; World and European value studies. [From the publication]
- Europos Sąjungos Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje: tarp Vilniaus ir Briuselio / Vitalis Nekrošis, Egidijus Barcevičius. Politologija. 2007, Nr. 3 (47), p.71-111.
- Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
- Kodėl neveiksmingas Europos Sąjungos atvirasis koordinavimo metodas: silpnas iš prigimties ar dėl netinkamo taikymo Lietuvoje? / Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas. Politologija. 2007, Nr. 3 (47), p. 44-70.
- Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
- Visuomenės grupių požiūris į socialinės pašalpos organizavimą kaip socialinės paramos politikos reformos veiksnys / Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka. Lietuvos socialinė raida. 2015, Nr. 4, p. 104-127.
