Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos

LTPasitelkiant Bronfenbrennerio ekologinės sistemų teorijos mikro-, egzo-, mezo-, makro- chronolaukus straipsnyje analizuojami skirtingiems lygmenims atstovaujančių deinstitucionalizacijos dalyvių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, socialinės globos institucijų ir vietos bendruomenių) vaidmenys socialinės globos sistemos pertvarkos procese ir jų sąveikos ypatumai. Ši teorija suteikia sisteminę prieigą socialinės globos sistemos deinstitucionalizacijos analizei: deinstitucionalizacijos ir joje veikiančių dalyvių veikimo trajektorijos atskleidžia kuriamas sąsajas su skirtingais ekologinės sistemos laukais ir parodo, kad skirtingos sistemos sudedamosios dalys ne tik atstovauja skirtingoms sistemoms, bet ir pačios tampa mikrosistemomis, kurios daro įtaką visoms ekologinės sistemos grandims. Pagrindiniai žodžiai: deinstitucionalizacija; ekologinė sistemų teorija; psichosocialinę negalią turintys asmenys; pertvarkos veikėjai. [Iš leidinio]

ENby the Ministry of Social Security and Labour. The goal of this reform was to improve the care conditions and introduce new community-based services for persons with disabilities. Almost ten years of the reform resulted in only five percent of persons with disabilities who moved to community settings, mainly group-living homes. The slow-motion of the reform, as well as the tensions in the communities, suggests the need for a thorough analysis of the process of deinstitutionalization and its improvement. Bronfenbrenner’s ecological theory is applied as a conceptual and methodological tool for understanding the roles of deinstitutionalization agents at different levels, including the Ministry of Social Security and Labour, municipalities, non-governmental organizations, social care institutions, and local communities. All of these agents are involved and diversely interact among themselves during the transformation process of the social care system. The ecological theory provides the necessary integrated approach to the analysis of the process of deinstitutionalization of the social care system at the micro-, meso-, exo-, and macro levels. Deinstitutionalization and the trajectories of its participants reveal resilient connections with different fields of the ecological system and show that different system components not only represent different systems but become microsystems themselves that affect all elements in the ecological system. The complexity of environmental systems constitutes the basis of ecological systems theory. It serves as a lens to guide the analysis of the transformation of a particular person’s life in the context of deinstitutionalization. Herewith, it is an appropriate tool for understanding the impact of deinstitutionalization on specific local communities. Keywords: deinstitutionalization; ecological systems theory; persons with psychosocial disabilities; deinstitutionalization agents. [From the publication]

• Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje / Eugenijus Dunajevas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2012, Nr. 6, p. 45-63.
• Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas / Jūratė Griciūtė, Laura Senkevičiūtė-Doviltė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, [Nr.] 21, p. 35-56.
• Socialinės globos organizacijų atsparumo stiprinimo veiksniai / Jolita Gečienė, Agota Giedrė Raišienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 19, p. 71-86.
• Socialinių paslaugų vystymas ir teikimas psichosocialinę negalią turintiems asmenims stacionarių globos institucijų pertvarkos perspektyvoje : disertacija / Rasa Genienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 275 p.
• Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu / Rasa Genienė, Eglė Šumskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 74-89.
• Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį? / Asta Kiaunytė, Viktorija Lygnugarienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, p. 69-94.
• Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar "vežimas" judės į priekį? / Lijana Gvaldaitė, Sandra Šimkonytė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 55-73.