Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія
- XVIII amžiaus ukrainiečių paralelė baltiškam mitui apie Sovijų
- 18th century Ukrainian parallel to the Baltic myth of Sovius
LTStraipsnis skiriamas pasakojimui apie Sovijų, įtrauktam į XVIII a. Jono Malalos kronikos (Chronograf) rusėnų (vakarų rusų kalbos) slaviškąjį vertimą. Šis tekstas, datuojamas 1261 m., atspindi baltų mitologinę tradiciją ir jau ilgą laiką yra mokslinių tyrimų objektas. Mitinis personažas Sovijus jame vaizduojamas kaip vėlių vedlys į pragarą, kuris po daugelio eksperimentų su savimi įtraukė kūnų deginimo paprotį ir jų aukojimą pagoniškiems dievams. Lyginamieji tyrimai rodo jo suvokimą kaip pirmojo mirusiojo, kuris parodė kitoms kartoms kelią į Anapilį ir tapo šio pasaulio valdovu. Akivaizdu, kad aukojimas baltų panteono dievams atsirado iš Sovijaus pasakojimų sūnui apie jo išgyventą mirties patirtį. Jis yra bendras lietuvių, jotvingių, prūsų, kurie praktikuoja mirusiųjų deginimą, ainis. Atpasakojęs žinias apie Sovijų, Malalos kronikos perrašinėtojas smerkė kaimynų – lietuvių pagoniškus įsitikinimus ir papročius. Tam tikri šio mito elementai išliko ukrainiečių kultūros ir švietimo veikėjo, literato hieromonko Mitrofano Dovgalevskio interliudijoje Galingas Dievo meilės žmogui įvaizdis (Властотворний образ человіколюбія Божія, 1737), nors čia kalbama jau apie baltarusį (litviną). Litvinas-tėvas žūsta, sūnūs jį prikelia, ir, nors visi šie įvykiai traktuojami komiškai, tėvas pasakoja sūnums, ką jam teko išgyventi mirusiųjų pasaulyje. Jo pasakojimas atspindi liaudišką, pusiau pagonišką krikščioniškų įvaizdžių suvokimą, o tas, pagal autoriaus sumanymą, turi komišką efektą. Reikšminiai žodžiai: mitas apie Sovijų, Malalos Chronografas, baltų mitologija, baroko laikotarpio ukrainiečių literatūra, intermedija. [Iš leidinio]
ENThe article is devoted to the story of Sovius, which is contained in the Western Ruthenian translation of the 13th century Chronograph by John Malalas. This text of 1261 reflects the Baltic mythological tradition and has long been the subject of academic study. The mythological character Sovius is described as the guide of the dead on the path to Hell. After a series of experiments on himself, he introduces the custom of burning bodies and making sacrifices to the pagan gods. Comparative studies reveal the idea of him as being the first to die, opening the way to the afterlife for the next generation of people and becoming the ruler of this underworld. Apparently the worship of the Baltic deities arose from Sovius’ stories to his son about the experience of dying. He is the common ancestor of the Lithuanians, Yatvyags and Prussians, who practice cremation of the dead. After relating the tale of Sovius, the chronographer condemns the pagan beliefs and customs of the Lithuanian neighbours. Certain elements of this myth have been preserved in the interlude within the Easter drama of the Ukrainian cultural figure and educational writer, the priest-monk Mytrofan Dovgalevsky. However, this Ukrainian text describes a Belarusian. The father dies, his sons resurrect him and in a comical style the father tells his sons what he had to go through in that underworld. This story reflects the popular, semi-pagan perception of Christian images, which according to Dovgalevsky enhances the comic effect. Keywords: legend about Sovius, chronograph, Baltic mythology, Ukrainian literature of the Baroque period, interlude. [From the publication]
- Балтийская "басня" в составе Хронографа 1261 года : фольклорный нарратив о Совии / Илья Лемешкин. Tautosakos darbai 2005, 30, p. 140-165.
- Древний литовский пантеон и его сравнительно-исторический контекст / С. Каралюнас. Балто-славянские исследования. 2009, 18, p. 448-485.
- Иоанн Малала и фольклорное сказание о Совии в составе Хронографа 1262 г.: переводная византийская хроника и древняя литовская литература / Илья Лемешкин. Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 229-275.
- Создание Совия : работа составителя Иудейского хронографа (XIII в.) / Татьяна Вилкул. Istorijos šaltinių tyrimai. 2010, t. 2, p. 11-32.
