Иоанн Малала и фольклорное сказание о Совии в составе Хронографа 1262 г.: переводная византийская хроника и древняя литовская литература

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Иоанн Малала и фольклорное сказание о Совии в составе Хронографа 1262 г.: переводная византийская хроника и древняя литовская литература
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 229-275
Keywords:
LT
Raštijos istorija; Baltiškoji religija ir mitologija; Sakmė apie Sovijų; Tekstologinis tyrimas.
EN
History of ancient literature; Baltic religion and mythology; Sovius legend; Textual analysis.
Summary / Abstract:

LTChronografas, nuo XIX a. pabaigos susilaukęs didelio susidomėjimo, buvo tiriamas dviem aspektais. Bizantistai, taip pat ir slavų raštijos istorikai Sovijaus sakmės griebdavosi tik norėdami datuoti paminklą. Baltistikoje nuo pat pradžių įsigalėjo Chronografo, kaip vertingiausio baltų religijos ir mitologijos šaltinio, statusas. Unikalus folklorinis naratyvas mechaniškai būdavo išimamas iš pasakojimo ir studijuojamas atsietai nuo viso teksto. Sakmę apie Sovijų imta suvokti kaip „intarpą“. Darbas prie rankraščio įtikinamai rodo priešingą dalyką – tautosakinė medžiaga čia panaudojama ne sporadiškai, bet visiškai sąmoningai ir dėsningai. Straipsnio tyrimo objektas – iki šiol į baltistikos akiratį neįtraukti tame pačiame Chronografe esantys tekstai apie Sovijų. Pasirodo, mums žinoma tik dalis tautosakinės medžiagos – vienas folklorinio naratyvo įrašas, o jų Chronografe yra du. Straipsnyje dėmesys koncentruojamas į 17 skyriaus jungiamąjį tekstą apie Sovijų, einantį prieš chrestomatiškai žinomą mitą. Nemaža dėmesio skiriama ir nuorodai į Sovijų Chronografo 33 skyriaus apokrifinėje sakmėje apie Melchizedeką, kuria remiantis galima etimologizuoti asmenvardį. Taip pat iškeliami pavyzdžiai, kai Sovijaus sakmė daro įtaką verstinės Malalos kronikos tekstui. Kalbos analizė leidžia daryti išvadą, kad rašiusysis perteikė ne tik visą mitologinės sakmės turinį, bet ir autentišką formą. Unikalų, pilną ir tobulą sakytinio teksto užfiksavimą lėmė literatūrinė kūrinio specifika. [Iš leidinio]

ENSince the end of the 19th century a great interest has been devoted to Chronograph that was studied in two aspects. Byzantium experts and historians of Slavic writings used to resort to Sovijus Myth only for the purpose of dating the record. The status of Chronograph as the most valuable source of Baltic religion and mythology has established in the Baltic studies from the very beginning. Unique folklore narrative used to be mechanically taken out from the story and studied separately from the text. Savojus Myth has been comprehended as an “insert”. Work with the manuscript persuasively demonstrates the opposite – folklore material is used here totally deliberately and consistently rather than sporadically. The subject of study in the article represents the texts about Sovijus that are found in the same Chronograph and that have not been included to the Baltic studies so far. It turned out that only a part of the folklore material is known to us, i.e. one record of folklore narrative, though, there are two of them in Chronograph. The article focuses on the conjunctive text about Sovijus in chapter 17 that precedes the well-known myth. Much attention is also paid to the reference to Sovijus in chapter 33 of Chronograph – apocryphal story about Melchizedek on the basis of which it is possible to etymologize the personal name. Language analysis allows concluding that the author conveyed not only full content but also the authentic form of the mythological story. Unique, complete and perfect record of the verbal text was determined by literary particularity of the work.

ISSN:
1822-3656
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8105
Updated:
2020-03-05 17:29:46
Metrics:
Views: 22    Downloads: 2
Export: