Hibridinė sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomenės modernizacija

• Leonavičius, Vylius
• Žilys, Apolonijus
• Baltrušaitytė, Giedrė

LTMonografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964–1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Monografijoje buvo tirtos trys visuomenės gyvenimo sritys – žemės ūkio, sveikatos priežiūros sistemos ir urbanizacijos. Taikant daugiariopos, susipynusios, hibridinės ir t. t. modernybės teorijas bei struktūrinę ir socialinio veikėjo teorines socialinės tikrovės aiškinimo prieigas, monografijoje analizuojamos trijų visuomenės gyvenimo sričių vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio pirmojo dešimtmečio laikotarpio raidos pasirinkimo socialiniai veiksniai – struktūrinės sąlygos ir veikėjų sprendimai. Tyrime buvo taikyti dokumentų ir publikuotų užsienio ir Lietuvos autorių tekstų analizės bei interviu metodai. [Leidėjo anotacija]

ENThe transformation of Lithuanian agriculture from collective farming to market economy took place under extraordinary conditions. A transformation from a socialist state economy to a capitalist market economy was a very distinct development alternative for a modern society. A return to a market economy is not the same thing as a transformation into a new market economy. It is a specific transformation of past experiences into a new direction for the future. On the other hand, neither the Lithuanian society nor its agriculture or rural population were an exception in Central and Eastern Europe. All postsocialist countries faced similar challenges of transformational development. Lithuania differed from the other Central European societies (and was similar to the other Baltic States) because of its soviet past. The countries that were forcefully incorporated into the Soviet Union experienced incomparably more repressions from the totalitarian state and an incomparably greater transformation of their societies and all areas of life. A typological description of a return to a market economy reflects in a rather broad manner the particular development of a difficult transition. This transformation can be analysed from the perspective of entangled modernity and its consequences – hybrids. This reveals the universal processes of modern societies and their consequences, as well as the particular experiences of the region. It also explains the human and material losses tied to the specific type of transformation. From the perspective of entangled modernity and its consequent hybrids, the collective agriculture in Lithuania is a result of an entanglement between the colonial soviet model and the local rural economy, technology, society and culture. Collective agriculture was, first and foremost, aimed at accommodating the needs of the centralised soviet system. [From the publication]

• Baltic postcolonialism / edited by Violeta Kelertas. Amsterdam ; Rodopi, 2006. vii, 464 p.
• Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste / Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014. 206 p.
• Emigration as a way out of negative experiences in the post-soviet reality: subjective reflections on civic participation, labor experience, and emotional state / Dainius Genys. Journal of Baltic studies. 2024, vol. 55, no. 1, p. 47-68.
• Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
• Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje / Vilius Ivanauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 472 p.
• Komunizmo subyrėjimas kaip modernybės projekto pabaiga? Lietuvos gyventojų posovietinės transformacijos naratyvai / Ainė Ramonaitė, Paulius Vijeikis. Politologija. 2023, Nr. 1 (109), P. 26-71.
• Nematoma sovietmečio visuomenė / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2015. 387 p.