Lietuvių ir baltarusių kalbų fonetikos sąveika Rodūnios apylinkėse

LTTiriama dviejų pagrindinių Ródūnios apylinkėse (Baltarusija, Varanãvo r.) vartojamų kalbų – lietuvių šnektos (pietų aukštaičių patarmė) ir vietinės baltarusių tarmės – sąveika. Pritaikius kalbų kaitos metodiką, lyginama dviejų skirtingų kartų abiejų vartojamų kalbų fonetika, nustatomos interferencijos kryptys. Vyriausiosios kartos atstovams šnekant tiek lietuviškai, tiek baltarusiškai, iš esmės išlieka pamatinė gimtosios lietuvių kalbos artikuliacijos bazė. Laikui bėgant ir silpnėjant lietuvių-baltarusių dvikalbystei, šios kartos vartojamos baltarusių tarmės fonetikoje lietuvių šnektai būdingi bruožai palaipsniui ima niveliuotis: įvairuoja dvibalsio aỷ tarimas; ilgieji įtemptieji balsiai i, ы atvirosiose galūnėse dažnai ištariami kaip ié, ыε; nenuosekliai redukuojami nekirčiuoti balsiai. Viduriniosios kartos lietuvių šnektoje fiksuojama jau esminių pokyčių, nes ši karta lietuviškai kalba vis rečiau. Nustatyta, kad šios kartos žmonės lietuvių kalbą pradėjo realizuoti baltarusiškos artikuliacinės bazės priemonėmis: ilginami trumpieji kirčiuoti balsiai; nebeištariami nekirčiuoti ilgieji balsiai; neskiriami nei tvirtapradžiai, nei tvirtagaliai mišrieji i, u + R tipo dvigarsiai; dvibalsiai ái – ai, áu – aũ skiriami ne akcentologiniu, o fonetiniu pagrindu; dantinius t, d dažnai keičia palatalizuotais gomuriniais k, ĝ. [Iš leidinio]

ENThe research focuses on the interaction of the Lithuanian and Belarusian languages in the surroundings of Radun (Belarus, Voranava district, Lith. Rodūnia). Employing the language change methodology, the paper presents a detailed analysis of the most prominent cases of phonetic interference of two – old and middle – generations of residents in both languages spoken by them. The data show that the oldest residents are expressing both languages using the Lithuanian articulatory base. Over time, the characteristic Lithuanian features begin to level: varies the pronunciation of a; in open endings, the long tense vowels i, ы are usually pronounced as é; unstressed vowels are reduced inconsistently, etc. As Lithuanian is for the middle-generation speakers, it already demonstrates essential changes, which occurred because they started expressing their Lithuanian using the Belarusian articulatory base. First of all, they usually lengthen stressed short vowels; they do no longer pronounce unstressed long vowels; they do not distinguish between acute – or circumflex-accented mixed i, u + R type diphthongs; they distinguish the diphthongs ái – aũ, ái – ai on the accentological rather than phonetic grounds; t, d are often replaced by palatalized palate consonants k, ĝ. [From the publication]

• Fonetikos išlyginimas vykstant kodų kaitai / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 80, p. 57-79.
• Kalbinių kontaktų įtaka Baltarusijos kalbinio landšafto zonų formavimuisi / Vera Astreika. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 3, p. 45-53.
• Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2018, t. 78, p. 113-134.
• Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje / Nijolė Tuomienė. Slavistica Vilnensis. 2022, 67 (2), p. 52-68.
• Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.
• Ramaškonių šnektos tekstai / Nijolė Tuomienė ; žemėlapius sudarė Edmundas Trumpa ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 329 p.