Nuo greitų pergalių prie skaudžių pralaimėjimų: Lietuvos viešosios politikos atsakas į COVID-19 pandemiją ir šios krizės valdymas 2020 m.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nuo greitų pergalių prie skaudžių pralaimėjimų: Lietuvos viešosios politikos atsakas į COVID-19 pandemiją ir šios krizės valdymas 2020 m
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021.
Pages:
423 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Teorinis analizės pagrindas ir metodyka: Bendras teorinis požiūris dėl atsako į COVID-19 sukeltą krizę ir jos valdymo; Atsako į COVID-19 sukeltą krizę Lietuvoje ir kitose ES šalyse analizės pagrindas; Krizės valdymo analizės pagrindas; Mokslinio tyrimo metodika — Lietuvos ir ES valstybių atsakas į COVID-19 sukeltą krizę: ES valstybių reakcijos į COVID-19 pandemiją palyginimas; Lietuvos atsakas į COVID-19 pandemiją visuomenės sveikatos srityje; Lietuvos institucijų atsakas ekonominės politikos priemonėmis — COVID-19 sukeltos krizės . valdymas Lietuvoje: Krizės valdymas ir koordinavimas; Lyderystės raiška krizės valdymo metu; Bendradarbiaujamoji valdysena krizės metu; Ekspertų įtraukimas į krizės valdymo procesus; Valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų viešojo sektoriaus organizacijų prisitaikymas prie krizės – Išvados ir rekomendacijos — Literatūros sąrašas — Summary – Priedai.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje nagrinėjamas Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 sukeltą pandemiją. Jis apima viešosios politikos turinį visuomenės sveikatos apsaugos ir ekonomikos srityse, taip pat ekstremaliosios situacijos ir karantino valdymą Lietuvoje nuo 2020 m. vasario pabaigos iki 2020 m. gruodžio pradžios, kai veiklą baigė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Remdamiesi mokslinio tyrimo išvadomis, autoriai pateikia rekomendacijas, kaip ateityje efektyviau reaguoti į panašaus pobūdžio krizes, taip pat Lietuvos valdžios institucijoms pasiūlo idealųjį krizės valdymo modelį. [Anotacija knygoje]

ENThe management of the COVID-19 crisis became an unprecedented challenge for governments all over the world. The case of Lithuania, analysed in this study, is particularly interesting for several reasons. First, during 2020 the country experienced two major U-turns in its response to the COVID-19 crisis. Based on a suppression strategy, Lithuanian authorities introduced a tight quarantine regime in the middle of March, which was one of the most stringent responses in Europe. After successfully coping with the first wave of the Coronavirus, Lithuanian authorities eased most restrictions, thus making the country's response among the least stringent in Europe over the summer of 2020. However, the second wave of the Coronavirus forced Lithuanian authorities to introduce a new nation-wide quarantine in early November. As a result, the country again reached a high rating of response stringency in Europe. Second, after the announcement of the macroeconomic indicators for the first three quarters of 2020, according to the European Commission Autumn forecasts Lithuania was expected to experience the mildest economic downturn among all EU27 member states. The country's forecasted GDP decline of 2,2% was significantly smaller than had been initially predicted by domestic and international institutions. This presents another puzzle, having in mind the stringency of the Lithuanian response to the COVID-19 pandemic and the rather slow initial implementation of economic stimulus measures aimed at protecting employment, maintaining income, and the liquidity of companies.Third, during the COVID-19 crisis in 2020 Lithuania experienced a major change in its system of crisis management. When the country's authorities declared a nation-wide emergency situation at the end of February 2020, they set up a State Emergency Operations Centre headed by the Minister for Health for the management of this emergency situation. However, the emergency management system proved unable to cope with this complex and complicated crisis, and it therefore became necessary to set up a separate management system specifically tailored to this particular crisis. The centralised mechanism of crisis management, which consisted of the COVID-19 Management Committee chaired by the Prime Minister and a number of working groups in the Government Office, proved to be effective by mobilising political attention at the centre of government and different types of resources during the first wave of the COVID-19 pandemic. The country's system of crisis management was reviewed at the end of 2020 after the 2020-2024 Lithuanian government came into office. Finally, the start of the second Coronavirus wave coincided with the end of the country's political cycle. The parliamentary elections of October 2020 brought a complete change of government whereby the former governing coalition was replaced by several opposition parties. [...]. [From the publication]

ISBN:
9786090706138
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95816
Updated:
2022-06-29 16:30:06
Metrics:
Views: 138
Export: