Ką saugojo valstybė Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose 1928-1939 metais? Kultūros paminklų vertinimas ir apskaita

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ką saugojo valstybė Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose 1928-1939 metais? Kultūros paminklų vertinimas ir apskaita
Alternative Title:
What was protected by the state in Vilnius and Nowogródek voivodeships between 1928 and 1939? Evaluation and listing of cultural monuments
Authors:
Kurienė, Viktorija
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS] [Studies of Lithuania's History]. 2021, t. 47, p. 30-61
Keywords:
LT
20 amžius. 1918-1940; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Kultūros paveldas / Cultural heritage.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama Vilniaus paminklų konservatorių veikla tarpukario Lenkijoje, suteikiant valstybinę apsaugą objektams – skelbiant juos paminklais. Per 1931–1939 m. Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose buvo paskelbti 202 nutarimai, patvirtinantys paminklinę vertę architektūros, urbanistikos, archeologijos ir gamtos objektams. Tekste šis apskaitos ir vertinimo procesas nagrinėjamas detaliai, analizuojant nutarimus ir jų pagrindu parengtą paminklų registrą. Siekiant paaiškinti registro turinį, į tyrimą įtraukiamas platesnis tarpukario Vilniaus paminklų apsaugos kontekstas, paveldo teorija. Straipsnyje remiamasi Vilniaus vaivadijos Meno skyriaus archyvo dokumentais ir istoriografija. Paminklų registro analizei taikomi statistiniai metodai. Gautų duomenų interpretacija ir vertinimas paremtas analitiniu ir lyginamuoju metodais. Tyrimas leidžia teigti, kad paminklų apskaitoje dominavo architektūra. Gamtos paminklai skelbti paminklais traktuojant juos kaip kultūros paminklus. Oficialus paminklo statuso suteikimo motyvas buvo estetika, senumas, praeities liudijimas arba kitaip – meninė ir istorinė vertės. Tačiau vidinis motyvas buvo lenkiškumas, todėl dažniausias paminklas – barokinė katalikų bažnyčia. Gamtos apsauga taip pat turėjo patriotinį kontekstą.Apskaitos procesas iš esmės rėmėsi vieno eksperto – paminklų konservatoriaus, interesais, kompetencija ir valdžia bei bendradarbiavimu su negausiu lenkų valdžios ir (ar) šviesuomenės sluoksniu. Nutarimo išdavimas buvo būdas kontroliuoti, turėti įtaką tiesiogiai paminklo išlikimui, netiesiogiai – atminties diskursui. Platesnė visuomenė neturėjo galimybių dalyvauti šiame procese. Todėl Vilniaus ir Naugarduko vaivadijų paminklų registras atspindi lenko meno istoriko, dirbančio valstybei, tapatybes ir vertes, kurios projektuojamos visai visuomenei kaip universalios ir savaime vertingos. Toks paveldo diskursas, samprata ir praktika, buvo bendri Vakarų šalyse XX a. [Iš leidinio]

ENThis article focuses on the process of monument listing, done by conservators of Vilnius in interwar Poland and which provided the monuments state protection. Between 1931 and 1939, monument conservators made 202 decisions confirming monumental value to various objects of architecture, urbanistics, archeology and nature. In the text the listing and evaluation process is described by analyzing the register of monuments and the decisions it was based on. The documents from the archive of the Art Department of Vilnius voivodeship are used in the article. The analysis of the register of monuments is based on statistical methods. Interpretation and evaluation are based on analytical and comparative methods. The research leads to findings that monument listing was dominated by architecture. Objects of nature were announced monuments based on their cultural value. Officially the status of a monument was given on the grounds of its aesthetics, age or documental value. However, the inner motive was Polishness. Thus, the most frequent monuments were baroque Catholic churches. The patriotic context is also seen in nature protection. The process of monument listing was led by only one expert – a conservator of monuments. The monument status and state protection depended on their interests, expertise and power. The conservator cooperated only with a small group of Polish authority and intelligentsia, leaving the majority of society out of this heritage process.The decision confirming monumental value was a way to control and have an impact directly on the monument’s existence, indirectly – on the discourse of memory. The monument listing reveals values and identities of a Polish art historian working for the state. Consequently, these values and identities were projected for the whole society as universal. This type of discourse on heritage, conception and practice was common in Western countries in the 20th c. [From the publication]

DOI:
10.15388/LIS.2021.47.2
ISSN:
1392-0448; 1648-9101
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95646
Updated:
2022-06-21 20:27:44
Metrics:
Views: 18    Downloads: 2
Export:
Download