Gamtos kultūrinis dėmuo tarpukario Vilniaus paveldosaugoje
LTStraipsnyje nagrinėjamas gamtos ir kultūros objektų (paminklų) apsaugos santykis, kuris buvo glaudus nuo pat šių reiškinių radimosi XIX a. antrojoje pusėje. Tarpukario Lenkijoje šios sritys nebuvo iki galo atsiskyrusios nei idėjiškai, nei praktiškai. Viena vertus, pradėta steigti gamtinius rezervatus ir parkus, kuriuose pirmiausia orientuotasi į gamtą, ir jos interesai čia buvo centriniai. Kita vertus, gamtos kultūrinės reikšmės buvo gyvos ir aktualios, į gamtos objektus dažnai buvo žiūrima, jie vertinti kaip kultūros dalis. Gamtos objektų / paminklų tautinė reikšmė ir edukacinė prasmė, iš dalies perimta iš architektūros paminklų, buvo savaime suprantama, o gamtos kaip atskirų gamtos paminklų apsaugos modelis praktiškai veikė pagal kultūros paminklų apsaugos sistemą. Tokį gamtos ir kultūros paminklų apsaugos bendrumą Lenkijos atveju lėmė ir praktinės priežastys: atskiros valstybinės gamtos apsaugos teisinės ir administracinės sistemos nespėta iki galo įgyvendinti. [Iš leidinio]
ENThe article examines the relationship between the protection of natural and cultural objects (monuments), which has been close since the emergence of these phenomena in the second half of nineteenth century. In interwar Poland, these areas were not completely separated, either ideologically or in practice. On the one hand, the establishment of nature reserves and parks began, in which focus was placed primarily on nature and its interests were central here. The cultural meanings of nature were alive and relevant, natural objects were often viewed, and they were valued as culture objects. The national significance and educational meaning of natural objects/ monuments, partly taken over from architectural monuments, was self-evident and, practically, the model of the protection of nature as separate natural monuments operated within the framework of the system of protection of cultural monuments. In the case of Poland, this commonality of the protection of natural and cultural monuments was also due to practical reasons: separate legal and administrative systems of state nature protection failed to be fully implemented. [From the publication]
- Ką saugojo valstybė Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose 1928-1939 metais? Kultūros paminklų vertinimas ir apskaita / Viktorija Kurienė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 47, p. 30-61.
- Konserwator Stanisław Lorentz na Wileńszczyźnie - przyczynek / Alina Kowalczykowa. Acta Academiae Artium Vilnensis 2003, t. 29, p. 129-138.
- Senamiesčio įvaizdžiai Vilniaus kultūros paveldo saugoje XX a : nuo kraštovaizdžio iki praeities skeveldrų / Jūratė Markevičienė. Kultūrologija. 2003, t. 10, p. 233-293.
- Życie literackie i literatura w Wilnie ХІХ-ХХ wieku / pod red. Tadeusza Bujnickiego i Andrzeja Romanowskiego. Kraków : Collegium Columbinum, 2000. 312 p.
