Estera Eljaševaitė ir žydų liaudies universiteto idėja tarpukario Kaune

LTPagrindine atspirtimi ir medžiaga šiam straipsniui tapo iki šiol netyrinėti dokumentai, saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos fonde, priklausę Esteros Eljaševaitės-Veisbartienės (1878–1941) asmeninių dokumentų kolekcijai. Straipsnyje pristatoma menkai žinomos E. Eljaševaitės biografija, plačiau aptariamas jos mėginimas plėsti alternatyvų pasaulietinį žydų švietimą tarpukario Lietuvoje ir lavinti Kauno miesto žydų bendruomenę XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pirminiai šaltiniai leidžia naujai įvertinti žydų neformaliojo švietimo įstaigų kūrimąsi tarpukario Lietuvoje ir kultūrinio veikimo kontekstą bei aplinkybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estera Eljaševaitė (Estera Eljaševaitė-Veisbartienė; Esther Elyashev; Esther Elyashev-Veisbart); Kaunas; Miestai; Liaudies universitetai; Žydai; Švietimas; Tarpukaris; 20 amžius; Švietėjai; Cities; people's universities; Jewish; Education; Interwar; 20th century; Educators.

ENThis article dwells on newly found documents held in the Judaica collection of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania which were part of the collection of personal documents of Esther Elyashev-Veisbart (1878–1941). She was a literary critic, journalist and teacher, studied philosophy at the universities of Leipzig, Heidelberg and Bern, and defended a doctoral dissertation in philosophy. In St Petersburg, she worked together with the famous historian and leader of the folkist movement Simon Dubnow. In 1921, she moved to Kaunas, where she sought to establish the Jewish People’s University. Esther became the chair of the board of the Society for the Dissemination of Higher Education among the Jews, and founded higher Jewish courses in Kaunas, which were transformed into the Jewish People’s University in 1926. Esther’s initiative illustrates a common transnational trend, typical of many Jewish communities in Central and Eastern Europe. Furthermore, these educational initiatives are evidence of certain important factors regarding the situation of national minorities in interwar Lithuania: although Jewish folkists identified with the states (societies) in which they lived much more than the Zionists, like most other states in the region, interwar Lithuania was a nationalising nation-state. Therefore, public figures such as Esther Elyashev were looking for opportunities for the education of their ‘own’ community outside the framework of state institutions. [From the publication]

• "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
• Darbininkų švietimo bandymai Kaune XX a. 3–4 dešimtmečiuose: liaudies universitetai ir vakariniai kursai bei gimnazijos suaugusiesiems / Ugnė Marija Andrijauskaitė. Kauno istorijos metraštis. 2015, 15, p. 167-186.
• Lietuvos mokykla 1918-1939 m : galios gimtis / Saulius Kaubrys. Vilnius : Viešoji įstaiga "Statistikos tyrimai ", 2000. 290 p.
• Lietuvos vyriausybė ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių repatriacija į Lietuvą, 1918-1924 m / Tomas Balkelis. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2006, Nr. 2, p. 55-74.
• Lietuvos žydai / sudarytojai. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 567 p.
• Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Sionistinis sąjūdis Lietuvoje / Eglė Bendikaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 300 p.
• Tautinių mažumų mokykla Lietuvoje 1918-1940 metais : disertacija / Benediktas Šetkus. Vilnius, 2000. 160 lap.