The First age of logic in Lithuania: propositio as such and the necessary propositions

LTŠiuo straipsniu tęsiama publikacijų serija, skirta scholastinei logikai Lietuvoje XVI a., t. y. pirmajame logikos amžiuje Lietuvoje. Straipsnio autorius susitelkia į žmogiškojo intelekto antrojo veiksmo, tai yra, teiginio arba sprendinio (propositio sive judicium), interpretaciją pirmiau minėtoje logikoje. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos scholastai laikėsi tradicinės aristotelinės-scholastinės teiginio definicijos. Būtent, teiginys čia buvo apibrėžiamas kaip teisingas arba klaidingas sakinys. Pagal tą pačią scholastinę tradiciją priešingumas (oppositio), lygiavertiškumas (aequipollentia) ir konversija (conversio) buvo laikoma pagrindinėmis intelekto antrojo veiksmo savybėmis (propria). Straipsnyje taip pat prieinama prie išvados, kad logikos Lietuvoje XVI a. kūrėjai pagrindiniais mokslinio pažinimo (scientia) elementais tradiciškai laikė būtinus, arba visada teisingus, teiginius (propositiones necessariae sive sempiternae veritatis). Kita vertus, analizuodami būtino teiginio terminus, jie pateikė požiūrį, artimą šiuolaikinei logikai. Būtent, tvirtinta, kad tiek būtino teiginio subjektas, tiek ir jo predikatas nereikalauja faktinio jų atitikmenų egzistavimo realiame pasaulyje. Raktažodžiai: scholastinė logika Lietuvoje, XVI amžius, antrasis žmogiškojo intelekto veiksmas, arba teiginys, Smigleckis, Ortizas, būtinas teiginys, subjektas, predikatas.

ENThis article continues the series of publications dedicated to the scholastic logic in Lithuania in the 16th century, i.e. the first century of logic in Lithuania. The author of the article focuses on the explanation of the second operation of human intellect, that is, proposition or judgement (propositio sive judicium). The article comes to the conclusion that Lithuanian scholiasts adhered to the traditional Aristotelian-scholastic definition of a proposition. Namely, the proposition was defined as a true or false sentence. In the same traditional way, opposition, equivalence (aequipollentia) and conversion were considered the main properties (propria) of the intellect’s second operation. One more conclusion is that Lithuanian logicians of the16th century traditionally regarded necessary, or always true, propositions as the main elements of scientific knowledge (scientia). Nevertheless, while analysing terms of the necessary proposition, they presented an approach certainly close to modern logic. More concretely, both the subject and the predicate of the necessary proposition were considered not to require their actual existence in the real world. Keywords: scholastic logic in Lithuania, 16th century, second operation of human intellect, or proposition, Smiglecki, Ortiz, necessary proposition, subject, predicate.

• Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti. Filosofija. Sociologija 2011, 22, 3, 249-256.
• Intelekto antrojo veiksmo aiškinimas scholastinėje logikoje Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje. Logos (Vilnius) 2004, 38, 33-40.
• Lietuvos filosofijos istorija. T. 1. Viduramžiai - Renesansas - Naujieji amžiai. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 734 p.
• Scholastinė logika Lietuvoje: eklektizmas ir santykis su Renesanso ir naujųjų amžių filosofija ir logika. Logos (Vilnius) 2022, 112, 49-56.
• Scholastinė logika Lietuvoje: pradžios klausimas ir metodas. Logos (Vilnius) 2020, 102, 6-13.
• Scholastinė logika Lietuvoje: struktūra, objektas ir forma. Logos (Vilnius) 2021, 108, 39-45.
• The First age of logic in Lithuania: an interpretation of discursus and syllogismus.. Filosofija. Sociologija 2026, 37, 1, 68-74.
• The history of logic in Lithuania: the theory of universals in the 16th century. Filosofija. Sociologija 2009, 20, 3, 173-181.
• Two theories of names: how Mill’s semantics superseded teachings of schoolmen. Filosofija. Sociologija 2017, 28, 3, 172-181.