The First age of logic in Lithuania: an interpretation of discursus and syllogismus

LTŠis straipsnis tęsia publikacijų seriją, skirtą scholastinei logikai Lietuvoje XVI a., t. y. pirmajame logikos amžiuje Lietuvoje. Jame analizuojama žmogaus intelekto trečiojo veiksmo, t. y. samprotavimo arba diskurso (ratiotinatio sive discursus), interpretacija šioje logikoje. Straipsnio autorius susitelkia į išankstinio pažinimo, kaip būtinos diskurso prielaidos, aiškinimą, taip pat silogizmo, kaip tobuliausios diskurso rūšies, apmąstymą. Straipsnyje daroma išvada, kad minėtų logikos autorių, veikusių scholastinės tradicijos kontekste, požiūriu, siekiant diskurse gauti išvadą, būtina iš anksto žinoti išvados terminų signifikatus, išvados subjekto egzistavimo faktą, taip pat tai, kad diskurso prielaidos yra teisingi teiginiai. Tradiciškai pabrėžiama, kad diskursui reikalingas išankstinis pažinimas neturi nieko bendra su Platono anamnezės samprata, kuri buvo laikoma visišku prasimanymu. Galiausiai konstatuojama, kad silogizmo sampratos kontekste taip pat buvo nenukrypta nuo scholastinės tradicijos principų. Reikšminiai žodžiai: scholastinė logika Lietuvoje, XVI amžius, diskursas, arba samprotavimas, Smigleckis, Ortizas, išankstinis pažinimas, anamnesis, silogizmas, extrema syllogismi, medius terminus.

ENThis publication is a part of a larger corpus investigating the 16th century Lithuanian Logic. It analyses the explanation of the third operation of human intellect, that is, reasoning, or discourse (ratiotinatio sive discursus). The author of the article focuses on the interpretation of a certain precognition as the necessary precondition of the discourse, as well as on the conception of syllogism as the most prominent species of the discourse. The article comes to the conclusion that the authors of the aforementioned logic traditionally affirmed that, in order to reach the conclusion in the discourse, it is necessary to know in advance the significates of the conclusion’s terms, the fact of the existence of the conclusion’s subject as well as the fact that the premises of the discourse are true statements. It was also traditionally asserted that the precognition required for the discourse has nothing in common with Plato’s concept of anamnesis that was regarded as entirely fictional one. The article also concludes that scholastic tradition was as well followed within frames of the conception of syllogism. Keywords: scholastic logic in Lithuania, 16th century, discourse, or ratiocination, Smiglecki, Ortiz, precognition, anamnesis, syllogism, extrema syllogismi, medius terminus.

• Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti. Filosofija. Sociologija 2011, 22, 3, 249-256.
• Lietuvos filosofijos istorija. T. 1. Viduramžiai - Renesansas - Naujieji amžiai. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 734 p.
• The First age of logic in Lithuania: propositio as such and the necessary propositions.. Filosofija. Sociologija 2025, 36, 1, 94-100.
• Two theories of names: how Mill’s semantics superseded teachings of schoolmen. Filosofija. Sociologija 2017, 28, 3, 172-181.