Etninis-regioninis lenkų jaunimo identitetas Šalčininkų rajone

LTSiekiant išvengti etniniu pagrindu kylančių įtampų ir konfliktų Lietuvos visuomenėje, yra svarbu suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria tautinių mažumų atstovai Lietuvoje. Mokslinė informacija šia tema gali būti naudinga rengiant valstybines ir nevyriausybines programas, skirtas tautinių mažumų problemoms spręsti. Todėl straipsnyje keliamas tikslas – išanalizuoti, ar (kaip) jauni, lenkų etninei grupei save priskiriantys Šalčininkų rajono gyventojai derina etninį ir regioninį identitetus? Straipsnis parengtas remiantis antropologinio lauko tyrimo Šalčininkų rajone metu surinkta medžiaga. Tyrimas vykdytas dviem etapais: 2016–2019 m. vasaros mėnesiais ir 2024 m. vasario 10–spalio 31 d. Greta stebėjimo ir dalyvaujamojo stebėjimo buvo atliekami pusiau struktūruoti interviu. Rašant straipsnį panaudota informacija gauta iš 10 jaunų lenkų: 6 moterų ir 4 vyrų. Straipsnyje, išanalizavus teorinę literatūrą ir empirinius lauko tyrimo duomenis, teigiama, jog regioninis ir etninis identitetas turi tris sąlyčio taškus. Abu identitetai remiasi 1) žmogaus tapatinimusi su konkrečia teritorija, 2) bendra kalba ir kultūra, 3) bendru grupės vardu. Tyrime dalyvavę jaunuoliai identifikuojasi su teritorija, kurioje gyvena. Jie teigia, kad jie ir jų protėviai gimė teritorijose, kurios dabar apima Šalčininkų rajoną. Todėl jie jaučia emocinį prisirišimą prie šios teritorijos. Jaunimas taip pat stipriai identifikuojasi su kultūra ir kalba, būdinga Šalčininkų rajonui, o tai padeda šio rajono lenkams identifikuotis su „savu“ kraštu ir brėžti identiteto ribą nuo kitų vietovių gyventojų. Galiausiai, jaunuoliai tapatinasi su bendru vardu „vietinis lenkas“. Jis nurodo į žmogų, kuriam būdinga regioninė lenkų kalba, kultūra ir prisirišimas prie gyvenamosios teritorijos. Raktažodžiai: etninis identitetas, regioninis identitetas, lenkų jaunimas, Šalčininkų rajonas.

ENThis article examines the intersection of regional and ethnic identity among the Polish youth in the Šalčininkai District by analysing theoretical literature and empirical field research data. Anthropological field research was conducted during the summer months from 2016 to 2019 and from 10 February 2024 to 31 October 2024. The data was gathered using qualitative methods, including observation, participant observation, and semi-structured interviews. This article draws on the data from 10 young ethnic Poles (6 women and 4 men). The findings suggest that regional and ethnic identities share three key points of convergence: 1) both are rooted in an individual’s identification with a specific territory, 2) both are shaped by a common language and culture, and 3) both rely on a shared group name. The data reveals that a segment of young people living in the Šalčininkai District who identify as Poles perceive their identity through the lens of ethnic-regional belonging. Participants in the study expressed a strong attachment to their home territory, emphasising that both they and their ancestors were born in what is now the Šalčininkai District. This deep-rooted connection fosters a sense of emotional and historical belonging to the land.Additionally, young people closely identify with the local culture and language of the Šalčininkai District. They recognise distinct cultural and linguistic differences between themselves and ethnic Poles living in other regions of Lithuania or abroad. These differences reinforce their sense of belonging to their ‘own’ land and help differentiate them from Poles in other areas. Finally, participants identify with specific group names that define the Polish community in Šalčininkai, such as ‘miejscowy Polak’ and ‘lokalny Polak’. The term ‘tutejszy Polak’ is used less frequently. All these terms mean ‘local Pole’. These labels signify individuals who share the key identity markers: the regional Polish language, cultural traditions, and a strong connection to their homeland. Keywords: ethnic identity, regional identity, Polish youth, Šalčininkai district.

• "Čia pas mus" - kraštietiškumas Pietryčių Lietuvoje: Šalčininkų rajono atvejis. Lietuvos etnologija 2020, 20 (29), 81-104.
• Kompleksinė kultūrinio regiono samprata.. Tautosakos darbai 2012, 43, 109-125.
• Mniejszość polska na Wileńszczyźnie: studium socjologiczne.. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2005. 467 p.
• Mokyklos valstybine arba mažumos mokomąja kalba pasirinkimo strategijos Pietryčių Lietuvoje: tarp etniškumo išlaikymo ir socialinio mobilumo galimybių?. Filosofija. Sociologija 2015, 26, 2, 135-145.
• Pase įrašytoji tapatybė: Lietuvos lenkų etninio/nacionalinio tapatumo trajektorijos. Lietuvos etnologija 2008, 8 (17), 57-72.
• Tożsamość narodowa na pograniczu: poczucie tożsamości narodowej w narracjach uczniów, rodziców i nauczycieli polskich szkół na Litwie. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2012. 330 p.