Lyties ir pilietybės sankirta mišrių santuokų modeliuose

LTŠis straipsnis parengtas remiantis pranešimu „Lyties ir pilietybės sankirta mišrių santuokų modeliuose: tendencijos ir dinamika Lietuvoje“, skaitytu 16-ojoje nacionalinėje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Globalūs iššūkiai ir ateities visuomenės“ (Egertė 2024: 59). Straipsnyje, remiantis Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečių santuokų statistiniais duomenimis, analizuojami mišrių santuokų rodikliai bei pristatomos šių santuokų tendencijos ir pokyčiai Lietuvoje 2000–2023 m., sutelkiant dėmesį į lytį ir pilietybę. Įvykiai pasaulyje, tokie kaip COVID-19 pandemija, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, imigracija, keičia mišrių santuokų tendencijas ir modelius. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kontekste sprendimas sudaryti mišrią santuoką nėra tipiškas reiškinys. Žvelgiant iš lyčių perspektyvos, galima teigti, kad 2000–2021 m. laikotarpiu santuokos su užsienio šalių piliečiais buvo labiau būdingos Lietuvos Respublikos pilietybę turinčioms moterims nei šalies pilietybę turintiems vyrams. Taip pat šalies pilietybę turinčios moterys dažniau nei vyrai sudaro santuokas su Europos Sąjungos šalių piliečiais bei geografiškai ir kultūriškai atokesnių šalių piliečiais. Šie netolygūs santuokinės elgsenos modeliai lyties atžvilgiu atspindi skirtingus Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių vyrų ir moterų mišrias santuokas lemiančius mechanizmus. Raktažodžiai: mišri santuoka, lytis, pilietybė, užsienietis, santuokinė elgsena, partnerio pasirinkimas.

ENThis article is based on the presentation ‘The Intersection of Gender and Citizenship in Mixed Marriage Patterns: Trends and Dynamics in Lithuania’ given at the 16th National Conference of the Lithuanian Sociological Society “Global Challenges and Future Societies”’ (Egertė 2024: 59). The article analyses the rates of mixed marriages based on the statistical data on the marriages of Lithuanian and foreign citizens, and presents the trends and changes in these marriages in Lithuania between 2000 and 2023, focusing on gender and citizenship. World events such as the COVID-19 pandemic, the United Kingdom’s withdrawal from the European Union, Russia’s war in Ukraine and immigration are changing the trends and patterns of mixed marriages. The results of the study show that in the Lithuanian context, the decision to enter into a mixed marriage is not a typical phenomenon. From a gender perspective, it can be said that in the period from 2000 to 2021, marriages with foreign citizens were more typical for women with the Lithuanian citizenship than for men with the Lithuanian citizenship. Women are also more likely than men to marry citizens of European Union countries and citizens of geographically and culturally more distant countries. These unequal patterns of marital behaviour with respect to gender reflect the different mechanisms determining the marriages of men and women with the Lithuanian citizenship. Keywords: mixed marriage, gender, citizenship, foreigner, marital behaviour, choice of partner.

• Gyventojų išsilavinimo kaita. Lietuvos demografinė kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas ; Vilnius: Versus aureus, 2016. P. 49-80.
• Lietuvos demografinė kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2016. 282 p.
• Lietuvos gyventojų demografinių struktūrų ir procesų kaita. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, 2023. 290 p.
• Lietuvos populiacijos santuokinio statuso kaita XX-XXI a.. Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 2019. P. 161-174, 198-199.
• Lithuanian families: living diversity in times of outdated policies. Changing faces of families. Diverse family forms in various policy contexts. London : Routledge, 2023. P. 101-121.
• "Tautų susiliejimas": lietuvos totorių vaikų tapatybių daugialypiškumas mišriose šeimose, 1940–1990. Logos (Vilnius) 2018, 97, 201-216.
• The Mass emigration context of Lithuania: patterns and policy options. International migration 2015, 53, 5, 179-193.
• Vertybiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje: nuo tradicinių link sekuliarių – racionalių vertybių. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2007, 1 (19), 116-130.