Pension reform in Lithuania

LTKaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys, Lietuva patyrė daug išbandymų pereidama iš planinio ūkio į rinkos ekonomiką. Per labai trumpą laikotarpį ji turėjo atkurti nepriklausomybę, įsteigti naujas šalies institucijas, įgyvendinti beprecedentę ekonominę reformą ir leisti tarptautinei konkurencijai veikti jos ekonomiką. Nauja ekonominė ir politinė aplinka iškėlė poreikį Vyriausybei reformuoti pensijų sistemą. Galima išskirti tris pagrindinius pensijų pertvarkos tarpsnius nuo 1989 m. Pirmoji fazė prasidėjo skubiai po Tarybų Sąjungos, kai buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatytmas, kuris numatė ir autonominio Valstybinio socialinio draudimo fondo steigimą. Antrasis tarpsnis prasidėjo 1995 m. pradžioje, kai įsigaliojo keli nauji pensijų įstatymai. Paskutioji pertvarkos stadija prasidėjo 2003 m. Šiam laikotarpiui būdinga dalinė socialinės draudimo sistemos privatizacija. Straipsnyje nagrinėjami minėti pokyčiai atitinkamai nurodant reformų etapus ir jų chronologiją.Reikšminiai žodžiai: Demografinis ekonominis augimas; Pensijų reforma Lietuvoje; Demografphic and economic background; Pension reform in Lithuania.

ENJust like any other country of Central and Eastern Europe, Lithuania had to meet numerous challenges during transformation from centrally-planned to market economy. Over a very short period of time it had to restore independence, establish new public bodies, implement unprecedented economic reform and open its economy for international competition. The new economic and political reality created the need for the Government to embark on the pension reform. Three stages of the pension reform can be distinguished, the first of which started in 1989. The first stage started right after the collapse of the Soviet Union with the adoption of the Law on State Social Security which provided also for the establishment of an autonomous State Social Insurance Fund Board. The second stage started at the beginning of 1995 with the entering into force of several new laws on pensions. The last stage of the reform commenced in 2003. This period is characterised by a partial privatisation of social insurance system. The article gives a chronological overview of the presented changes.

• Antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų poveikis makroekonomikai / Algirdas Bartkus. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai. 2011, t. 5, Nr. 1, p. 145-160.
• Future of the state - welfare state? Lithuania's path / Gabrielė Taminskaitė. International Conference of PhD Students and Young Researchers, 8th (2020 : Vilnius, Lithuania). Vilnius: Vilnius University Press, 2020. P. 239-251.
• Lietuva stojant į Europos Sąjungą : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė / redakcinė kolegija. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 181 p.
• Lietuvos socialinio draudimo pensijų dalinio privatizavimo tikslai ir rezultatai / Romas Lazutka. Ekonomika. 2008, t. 82, p. 104-126.
• On future pensions from the second pillar pension funds / Algirdas Bartkus. Organizations and markets in emerging economies. 2013, Vol. 4, no. 1(7), p. 121-140.
• Pensijų sistemų raida Lietuvoje / Romas Lazutka. Filosofija. Sociologija. 2007, t. 18, Nr. 2, p. 64-80.
• Pensions at the time of recession. The case of Lithuania / Teodoras Medaiskis. Zeitsschrift für Sozialreform. 2011, Jahrg. 57, Heft 3, p. 251-266.
• Pension systems as risk management: a case of the Baltic states / Olga Rajevska. Challenges to the welfare state: family and pension policies in the Baltic and Nordic countries / edited by Jolanta Aidukaite, Sven E.O. Hort, Stein Kuhnle. Cheltenham, UK ; Northampton, MA, USA : Edward Elgar Publishing, 2021. P. 203-224.
• Socialinės garantijos Lietuvos mokslininkams / Romas Lazutka, Daiva Skučienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 2, p. 144-153.
• Teisė į pensiją ir konstitucinio teismo praktika / Vaidotas A. Vaičaitis. Teisė. 2010, t. 77, p. 34-49.
• Роль семьи и общества в межпоколенной солидарности : мнение населения во Франции, Грузии, Литве и России / С. Лефевр ... [и др.]. Эволюция семьи в Европе: Восток-Запад. Москва : НИСП, 2010, p. 353-386.