Saugumo sampratos kaita: nesaugumas didėjant saugumui

LTNarystė ES ir NATO Lietuvos saugumo darbotvarkėje galėjo paskatinti du susijusius, tačiau vienas kitam priešingus pokyčius. Viena vertus, Lietuvos narystė euroatlantinėse struktūrose, ypač NATO, turėjo padidinti nacionalinį saugumą: sumažinti pažeidumą ir tarptautinės aplinkos keliamus pavojus. Jau Lietuvai ruošiantis narystei abiejose organizacijose, pastebėtos išgrėsminimo tendencijos – problemų perkėlimas iš ypatingos svarbos saugumo į įprastinę politikos darbotvarkę. Kita vertus, tapus euroatlantinės bendrijos nare, saugumo darbotvarkę galėjo išplėsti šiai bendrijai ir jos narėms aktualios grėsmės. Todėl, nors atsirado naujų saugumo garantijų, Lietuvos saugumo darbotvarkėje iškilo ir naujų iššūkių. Tad šiame straipsnyje keliamas klausimas: ar (ir kaip) pasikeitė Lietuvos saugumo samprata analizuojamu dešimtmečiu? Tęsiant minėtus tyrimus, siekiama išsiaiškinti, kokios sugrėsminimo ir išgrėsminimo praktikos dominavo Lietuvos saugumo darbotvarkėje. Lietuvos narystė ES ir NATO nėra vienintelė aplinkybė, turėjusi įtakos saugumo sampratai – reikšmingi buvo ir Lietuvos atžvilgiu priešiškų subjektų veiksmai, tarptautiniai procesai ar Lietuvos vidaus politikos aktualijos. Siekiant atsakyti į išsikeltą klausimą, pirma, apibendrinami ankstesni Lietuvos saugumo sampratos tyrinėjimai, jų teorinė prieiga ir rezultatai; antra, analizuojami Lietuvos saugumo sampratos pokyčiai nacionalinį saugumą reglamentuojančiuose dokumentuose. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Saugumas; Užsienio politika; Saugumo aplinka; Security; Foreign politics; Security environment.