Vairavimas apsvaigus: grėsmės, padariniai ir baudžiamoji atsakomybė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vairavimas apsvaigus: grėsmės, padariniai ir baudžiamoji atsakomybė
In the Book:
Teisės viršenybės link / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2019. P. 101-120
Keywords:
LT
Baudžiamoji teisė / Criminal law; Socialinės problemos / Social problems.
Summary / Abstract:

LTReikšminiai žodžiai: Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio; Baudžiamoji atsakomybė.

EN1. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos Respublikoje sulaikytų neblaivių vairuotojų skaičius nemažėja. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra viena iš didžiausių ir skaudžiausių eismo saugumo problemų Lietuvoje, todėl įstatymų leidėjo iniciatyva imtis griežtesnių priemonių prieš neblaivius vairuotojus ir nustatyti atitinkamą baudžiamąją atsakomybę yra visiškai pateisinama. 2. Vertinant BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą privalomąjį požymį „kai asmens kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio“ pabrėžtina, kad, priklausomai nuo situacijos, jis gali būti nustatomas ne tik pagal kaltininko kraujo tyrimo rezultatus. Įrodinėjant asmens kaltumą, ypač kai nėra kraujo tyrimo rezultatų, turėtų būti taikomos kitos, alternatyvios įrodinėjimo priemonės asmens blaivumui nustatyti. 3. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra tyčinė, o transporto priemonė šio nusikaltimo atveju pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Besiformuojanti kasacinės instancijos teismo praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose rodo, kad turtas (automobilis) yra laikomas konfiskuotinu turtu. Toks imperatyvas gali būti kildinamas iš BK 72 straipsnio 3 dalies, įpareigojančios visais atvejais valstybės nuosavybėn paimti konfiskuotiną turtą. Vis dėlto, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ypatumų visumą, šios kategorijos bylose (BK 281 str. 7 d.) būtina vertinti tokio konfiskavimo tikslingumą ir proporcingumą. Siūlytina kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti konfiskavimo proporcingumo kriterijus (veikos pavojingumo, socialinių interesų (ar šeimos turto) ir pan.).4. Bendrai sutariama, kad represinės priemonės negali atgrasyti nuo nusikaltimo padarymo, taigi atgraso ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas ir kontrolė. Bausmės tikslas nėra atkeršyti pažeidėjui, o paskatinti (priversti) žmones elgtis pagal visiems bendras taisykles. Tikėtina, kad atsirandantis teistumas, galimybė netekti konfiskuojamos transporto priemonės, kurią asmuo vairavo įvykio metu, nemokamų darbų skyrimas gali sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių. [Extract, p. 120]

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/93048
Updated:
2022-01-06 15:09:13
Metrics:
Views: 33    Downloads: 4
Export: