Jėzaus Draugijos misijų trajektorijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTJėzuitų pasirengimas misijoms suprastinąs ne vien geografine prasme. Tai ne vien fizinis mobilumas, bet ir lankstumas imtis konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje aktualios ir reikalingos tarnystės. Tad pasaulio istorijoje Jėzaus Draugija atliko (ir atlieka) įvairiopą misiją, o jos darbo laukai buvo (ir tebėra) labai platūs, tegu ir ne visą laiką ar vienodai intensyviai kultivuojami. Iš pat pradžių užsibrėžta užsiimti dvasinio vadovavimu / palydėjimu, duodant dvasines pratybas (vedant rekolekcijas), atlikti Dievo žodžio tarnystę, katekizuoti vaikus, taikyti susivaidijusius ir vykdyti artimo meilės darbus (patarnauti vargšams, ligoniams bei kaliniams). Netrukus, dar esant gyvam šv. Ignacui, jėzuitai ėmėsi jaunimo ugdymo klasikinio humanitarinio pobūdžio mokyklose ir kovos su Europą sukrėtusia Reformacija. Šio pobūdžio veikla, apie kurią iš pat pradžių nė negalvota, netrukus įgijo tokios svarbos ir reikšmės, kad tapo bene ryškiausiu Draugijos tapatybės ženklu. Vyskupas Valerijonas Protasevičius, kviesdamas jėzuitus į Vilnių, kaip tik ir vylėsi, jog atvykę mokyti kunigai čia atidarys krašto visuomenei reikalingą solidžią mokyklą ir savo išsilavinimu sugebės pasipriešinti vietos protestantų autoritetams [p. 18-19].

ENThe innate Jesuit preparedness for missions is not to be understood only in the geographical sense; it is not just physical mobility, but flexibility to do significant and necessary service in a specific place and at a specific time. Therefore, in the history of the world the Society of Jesus performed (and performs) a multifaceted mission, while its field of occupation was (and still is) very wide, even if not cultivated constantly and with even intensity From the very beginning their goal was to provide spiritual direction, also known as spiritual accompaniment, by giving spiritual exercises, minister the word of God, instruct children in catechism, pacify the feuding and do charity work for one’s neighbour (take care of the poor, the sick and the convicted). Very soon, when St Ignatius of Loyola was still alive, Jesuits started educating the youths in classical humanitarian schools and fighting the Reformation that shook the entire Europe. These types of activities, even though not considered in the beginning, soon were so important and meaningful that they became the badge of Society’s identity. It was what Bishop Walerian Protasewicz was hoping for when he invited Jesuits to Vilnius - that the coming priests will open a respectable school which was so needed for the regional community and through education will manage to resist the local protestant authority.