LTStraipsnyje tiriami prievartos priemonių taikymo procese baudžiamojo proceso metu įrodinėjimo dalyką sudarantys proporcingumo principo kriterijai, prievartos priemonių taikymo pagrindai. Įrodinėtini proporcingumo principo kriterijai prievartos priemonių taikymo procese nustatomi nagrinėjant nacionalinės teisės aktus ir teisminę praktiką, tarptautinius teisės aktus, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintas proporcingumo principas yra vienas pagrindinių saugiklių, saugančių žmogaus teises nuo nepagrįstų valstybės prievartinių veiksmų. 200 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje naujoje BPK redakcijoje įstatymų leidėjas de jure įtvirtino proporcingumo principą (BPK 11 str.). Tačiau dėl šio principo turinio ir taikymo tvarkos bei kriterijų neapibrėžtumo šis principas de facto prievartos priemones taikančių Lietuvos baudžiamojo proceso subjektų praktikoje nėra tinkamai įgyvendinamas. Proporcingumo principą sudarančių kriterijų neišmanymas ar nepakankamas išmanymas sudaro prielaidas baudžiamojo proceso subjektams taikant prievartos priemones neproporcingai varžyti žmogaus teises, nes taikomų prievartos priemonių proporcingumas nemotyvuojamas ar apskritai nevertinamas, apsiribojant tik prievartos priemonių taikymo tikslų konstatavimu. Kai nėra aiškios prievartos priemonių proporcingumo principo nustatymo tvarkos ir kriterijų, susidaro žmogaus teisių pažeidimo prielaidos.