Metamokymasis: koncepto analizė
LTStraipsnyje analizuojama viena iš šiuolaikinių mokymo(si) paradigmų – metamokymasis. Pristatomu tyrimu siekiama analizuoti ir konceptualizuoti metamokymosi sąvoką, pateikti metamokymosi taikymą mokantis įrodančius veiksnius, išskirti ir įvardyti ypatumus, leidžiančius plėtoti metamokymąsi mokantis savarankiškai. Šiam tikslui pasiekti pasirinktas Walker ir Avant koncepto analizės modelis, apimantis teorinę koncepto analizę. Teoriniam metamokymosi konceptui atskleisti atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių publikacijų švietimo ir mokymo(si) srityje analizė, naudojant duomenų rinkimo ir surinktų duomenų analizės metodus. Atlikta metamokymosi koncepto analizė leidžia teigti, kad metamokymasis neįmanomas be savireguliacijos (savikontrolės, savimonės, savirefleksijos), apmąstymų, savarankiškumo ir atsakomybės. Metamokymosi kompetencija apima vidinę motyvaciją ir sąmoningai atliekamą besimokančiojo, kuris siekia suprasti ir valdyti savo mąstymo procesus, supranta atminties procesus, pasirenka geriausius mokymosi metodus, atsižvelgdamas į esamas sąlygas ir aplinkybes, organizuoja besimokančiųjų bendruomenėje optimalią mokymosi aplinką ir galiausiai refleksijos pagalba suvokia mokymąsi kaip teigiamą patirtį sau, pažintinę veiklą. Metamokymasis yra kompleksinis mokymasis, jis apima individualių poreikių, galimybių ir mokymo strategijų parinkimo bei taikymo integraciją, tai yra sėkmingas, suvokimu grįstas mokymasis, turimų žinių taikymas ir nuolatinis jų siekimas, asmeninių savybių, savimotyvacijos, refleksijos svarba. Mylona (2012) teigimu, dėl metamokymosi empirinių tyrimų stokos šiuo metu egzistuojančioms sistemoms buvo skiriama mažai dėmesio aiškiai apibrėžti visas konstrukcijas, kurios aktyviau įtrauktų į metamokymąsi ir padėtų įveikti kylančius mokymosi sunkumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metamokymasis; Metakognityvus mokymasis; Savarankiškas mokymasis; Savireguliacinis mokymasis; Savimoka; Saviveiksmingumas; Metalearning; Metacognitive learning; Self-learning ability; Self-directed learning; Self-management; Self-efficacy.
ENMeta-learning, a contemporary learning paradigm, will be analysed in this article. This study aims to analyse and conceptualize the definition of metalearning, to provide evidence for the application of metalearning to learning, and to single out and name the features that allow the development of metalearning in the context of selfdirected learning. To reach this goal, the concept model of Walker and Avant, involving a theoretical analysis of the concept, was selected. To reveal the theoretical concept of metalearning, the analysis of scientific publications of Lithuanian and foreign authors in the field of education and training was performed, using data collection and data analysis methods. The analysis of the concept of metalearning allows us to state that metalearning is not possible.without self-regulation (self-control, self-awareness, self-reflection), reflection, independence and responsibility. Metalearning competence includes the intrinsic motivation and conscious cognitive activities of the learner; it seeks to understand and manage their thinking processes, it understands memory processes, selects the best learning methods according to the existing conditions and circumstances, organizes an optimal learning environment in the learner community, and, finally, directs the learner toward a positive experience in the process. Metalearning is complex learning that includes the integration, selection, and application of individual needs, opportunities, and teaching strategies. It emphasizes successful, perceptual learning, the application and continuous pursuit of existing knowledge, personal qualities, self-motivation, and reflection. According to Mylona (2012), the weakness and lack of empirical research on meta-learning is a consequence of the lack of focus on existing systems to clearly define all constructs that would be more actively involved in metalearning and help overcome emerging learning challenges. [From the publication]
- Fonologinių gebėjimų apibrėžtis, įvertinimas bei sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija) / Simona Daniutė, Ingrida Staliūnienė. Specialusis ugdymas 2021, Nr. 2 (43), p. 53-79, 81-108.
- Metakognityvinių gebėjimų ugdymas socialinio ugdymo pamokose / Vitalija Čepaitė, Romas Prakapas. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 433-442.
- Mokėjimo mokytis samprata ir kontekstas ikimokyklinių įstaigų ugdymo programose (Curriculum) / Goda Stonkuvienė. Pedagogika. 2018, 131, p. 110-128.
- Mokinių aktyvinimas ankstyvojo anglų kalbos ugdymo pamokose : teorinė ir praktinė refleksija / Vilma Simokaitienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2012, Nr. 1 (34), p. 44-51.
- Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaita edukacinės paradigmos virsmo sąlygomis / Renaldas Čiužas, Jolanta Navickaitė. Pedagogika. 2008, 91, p. 53-59.
- Savimoka ir savarankiškas mokymasis aukštojoje mokykloje : kritinė diskurso analizė / Margarita Teresevičienė, Lina Kaminskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Genutė Gedvilienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 29, p. 47-60.
- Teksto supratimo gebėjimų ugdymas ir skaitymo motyvacijos stiprinimas mokant(is) metakognityvinių skaitymo strategijų heterogeninėje klasėje : disertacija / Rita Melienė. Šiauliai, 2008. 154, [1] p.
