Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija
LTŠio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu ir pamatu. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus veiksmažodžius ir būdus, kaip juos galima atpažinti, aktualu, nes šie atvejai svarbūs leksikografams, kuriantiems tekstynais paremtus žodynus, kalbos technologijoms, nes kompiuteriai turi atpažinti išimtinius leksikalizacijos atvejus, ir užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, nes jiems taip pat svarbu suvokti šiuos individualius, išskirtinius žodžių darybos atvejus. Straipsnyje iš pradžių aptariama platesnė leksikalizacijos samprata, kad būtų atskleistas šio reiškinio kontekstas. Tuomet, naudojantis teorine literatūra, nustatomi priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijai, o vėliau keturių dažnų priešdėlinių veiksmažodžių pavyzdžiu parodoma, kaip kriterijai galėtų būti pritaikomi atpažįstant leksikalizaciją tekstynuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Leksikalizacija; Žodžių daryba; Priešdėliniai veiksmažodžiai; Tekstynų lingvistika; Semantika; Lexicalization; Word formation; Prefixed verbs; Corpus linguistics; Semantics.
ENThe aim of the article is to identify the criteria of identification of lexicalization of prefixed Lithuanian verbs and to apply them for corpus analysis. A prefixed verb lexicalizes when it becomes semantically independent word whose lexical meaning is not related to its formant and its root word. It is important to comprehensively describe lexicalized verbs and ways to identify them due to their importance for lexicographers who write corpus-based dictionaries, language technologies because computers have to identify these exceptional cases and for foreigners who study Lithuanian because they also have to grasp these individual, exceptional cases of word formation. Firstly, in this article, a broader conception of lexicalization is discussed in order to reveal the context of the phenomenon. Secondly, the criteria of identification of lexicalization of prefixed Lithuanian verbs were identified utilizing the theoretical works. Thirdly, by the example of four common prefixed verbs, it is demonstrated how criteria could be applied for identifying cases of lexicalization in corpus. Thirdly, how criteria could be applied for identifying cases of lexicalization in corpus is demonstrated by the example of four common prefixed verbs. [From the publication]
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 720 p.
- Leksinės ertmės: anglų kalbos "A Pet" ir jo lietuviškų atitikmenų analizė / Jurgita Cvilikaitė. Žmogus kalbos erdvėje. 2005, 4, p. 34-46.
- Lietuvių kalbos vienaskaitinių daiktavardžių vartojimas daugiskaitos formomis: leksikalizacija ir terminizacija / Jonas Stepšys. Kalbų studijos 2022, Nr. 41, p. 32-46.
- Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas – nauja tekstyno pagrindu parengta leksinė bazė / Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Darnioji daugiakalbystė 2022, 20, p. 154-193.
- Tekstynų lingvistika : teorija ir praktika / Rūta Marcinkevičienė. Darbai ir dienos. 2000, t. 24, p. 7-64.
- Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai / Rūta Marcinkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. 1 pdf. (108 p.).
- Žodžių darybos teorija / Vincas Urbutis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.
