Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose: lietuvių raštas Jo Šventenybei popiežiui Pijui X ir visiems Romos katalikų bažnyčios kardinolams
LT1905 m. liepos mėnesj Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grjžo j Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais buvo jsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje". Steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą sudarė: Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. Jis pradėjo rengti raštą popiežiui apie lietuvių kalbos būklę Lietuvos bažnyčiose, kurį 1906 m. gegužės 23 d. išsiuntė Pijui X, o tų pačių metų gegužės 25 d. 72 egzempliorius - Europos ir pasaulio kardinolams, vyskupams. „Lietuvos žinios" rašė, kad šis raštas popiežiui padarė didelį įspūdį, nes vienam savo kardinolų jis pasakęs, kad Lietuvos bažnyčiose viešpatauja nekrikščioniška dvasia. Šis raštas buvo parašytas lietuvių ir lotynų kalbomis, į lotynų kalbą išvertė A. Bajorinas, o savo spaustuvėje išspausdino Saliamonas Banaitis. Nei pirmojoje Lietuvos Respublikoje, nei vėliau šis J. Basanavičiaus kūrinys nebuvo išleistas. Laikas skaičiuoja antrą šimtmetį nuo tada, kai jis buvo parašytas. Lietuva per šį laikotarpį išgyveno ne vieną sunkmetį: niokojo karai, okupacijos, vyko tremtis ir priverstinė emigracija. Jau 30 metų, kai Lietuva atgavusi Laisvę, sugrąžintas lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusas. Ar visi Lietuvos piliečiai vadovaujasi teisės aktais? Ne. Ir dabar yra vietovių, kuriose kartojasi panaši situacija, kaip J. Basanavičiaus laikais. Todėl mūsų tautos Patriarcho mintys lieka aktualios ir šiandien, praslinkus daugeliui metų [Iš Pratarmės].
