Equality just over the horizon: Soviet gender equality in law and policy

LTTarpukario Lietuvoje iki pat okupacijos veikė itin konservatyvūs cariniai šeimos įstatymai, todėl po okupacijos įsigaliojusi sovietinė šeimos teisė buvo revoliucinė, iš esmės keitusi ir šeimos sampratą, ir lyčių santykius. Tad galima kalbėti apie sovietų vykdytą seksualinę revoliuciją „iš viršaus“, kuri spartino šeimos santykių modernizavimą konservatyvioje Lietuvos visuomenėje (ypač kaime). Modernizuojantį poveikį Lietuvoje sovietiniai įstatymai darė net ir po 1944 m., kai SSRS įvyko konservatyvus šeimos įstatymų pokytis. Nepaisant teisinio lyčių lygybės akcentavimo, gana aiškiai matyti, jog šeimoje lyčių lygybė nebuvo skatinama net įstatymiškai: moteris visų pirma buvo siejama su motinyste ir šeima, o vyras buvo išstumiamas iš šeimos. Valstybė net ir Stalinio valdymo laikais ne itin kišosi į šeimos vidaus reikalus, buitį, nesiekė pakeisti lyčių vaidmenų šeimoje – svarbiausia šeimoje buvo reprodukcinė ir vaikų auginimo funkcijos, jos daugiausia ir reguliuotos. Dėl tokios padėties buvo palaikomi tradiciniai, iš tėvų šeimų perimti lyčių vaidmenys, šitaip užkonservuojant dar tarpukarinius šeimos modelius. Realių teisinės emancipacijos pastangų buvo imtasi tose srityse, kur tradiciniai moterų vaidmenys galėjo trukdyti jas mobilizuoti ekonominei ir visuomeninei veiklai, čia valstybės politika buvo aktyvi ir modernizuojanti lyčių santykius. Tokia moterų atžvilgiu vykdyta politika turėtų būti įvardijama ne emancipacija, o mobilizacija, kuri buvo dvejopa – seksualinė ir darbinė.Sovietmečiu iš esmės bandyta sukurti paradoksalų moters emancipacijos tradicinės šeimos rėmuose projektą: moteris turėtų tapti moderniai lygiavertė vyrui darbe ir visuomeniniame gyvenime, bet išsaugoti tradicinį moteriškumą šeimoje išlikdama pagrindine (neretai – ir vienintele) vaikų augintoja ir buities darbų atlikėja. Tokia padėtis formavo kvazifeministinę moterų savimonę, kai iš dalies feministinės pažiūros, priešiškos vyrų dominavimui, vis dėlto palaiko dominuojančią lyčių hierarchiją ir stereotipinius lyčių vaidmenis. Apskritai prieštaringų politikų samplaika ne naikino lyčių skirtumus žmonių sąmonėje, o stiprino skirtumų akcentavimą ir ugdė priešišką požiūrį į kitą lytį. Vyrų išstūmimas iš šeimos faktiškai buvo įtvirtintas įstatymais. Iki pat SSRS žlugimo nebuvo didesnių bandymų keisti vyriškumo vaizdinius ir modelius, kitaip nei moters. Šiokį tokį bandymą integruoti visą šeimą, o ne tik motiną su vaiku galima matyti tik devintojo dešimtmečio teisėje. Tokia padėtis lėmė, kad sovietinius vyrus modernizacijos ir individualizacijos procesas paveikė gerokai silpniau nei moteris, kurios dėl smarkiai pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir prieštaravimo tarp viešo ir privataus vaidmenų buvo priverstos reflektuoti vykstančius pokyčius ir savo padėtį, kai daugelis vyrų įstrigo nereflektuojamuose tradiciniuose vyriškumo vaizdiniuose, kurie neigė lyčių lygybę iš principo. Viena iš sovietinės lyčių lygybės teisės ir politikos ypatybių buvo jos prieštaringumas. Sovietų Sąjungos vykdytą šeimos ir lyčių politiką itin sunku apibendrinti paprastomis opozicinėmis – „tradicinė“ ar „moderni“, „konservatyvi“ ar „liberali“ – kategorijomis.Sovietų valstybė, netapusi panašios į vakarietišką seksualinės revoliucijos iš viršaus iniciatore, tiesiogiai ir netiesiogiai tapo svarbia seksualinio pilietinio karo, kai stiprėja lyčių antagonizmas, o vienu metu egzistuoja kelios prieštaringos lyčių vaidmenų ir lyčių santykių vertybių ir normų sistemos, sąlygų visuomenėje kūrėja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyčių lygybė; Teisė; Sovietinė visuomenė; Socialinė istorija; Sovietinė istorija; Gender equality; Law; Soviet Society; Social history; Soviet history.

ENThis article presents an analysis of Soviet law on the family which was valid in Lithuania from 1940, in order to ascertain how it reflected gender equality, how (or if ) it was formed, the legal measures the state harnessed in order to create family and gender relation models in various areas of life, and what kind of family and gender policy formed as a result. The law is contextualised in this paper by immersing it in the social reality of its time. This allows us to determine what norms and provisions determined the political and legal resolutions of the Soviet authorities, and to discuss their influence on society. The two most important periods in Soviet gender policy are distinguished. Initially revolutionary and radical in Lithuania, with the aim of changing society to realise its goals, after the 1950s, state policy became more reactive, and adapted to the changed, modernised society and its needs. This paper proposes to see changes to women’s situation during the Soviet period not as emancipation, but as (double) mobilisation. The reasons for the stagnation in masculinity in Soviet law and policy, for not keeping up with or adapting to the rapidly changing social reality, are also analysed. The contradictions in Soviet policy regarding the family and gender are shown, where it proved impossible to unambiguously apply ‘conservative-liberal’ or ‘traditional-liberal’ distinctions in both policy and reality. [From the publication]

• Civilinė metrikacija ir santuoka sovietinėje Lietuvoje 1940-1969 m / Dalia Marcinkevičienė. Istorija. 2009, Nr. 73, p. 51-58.
• Dabartinės Lietuvos šeimos teisės modelio kūrimas tautinio atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais (1988-1992) / Stasys Vėlyvis, Henrikas Šadžius. Jurisprudencija. 2005, Nr. 69 (61), p. 22-35.
• Lietuvos šeimos teisės raida 1990-2000 m : etapai, problemos / Leonas Virginijus Papirtis, Henrikas Šadžius. Socialinis ugdymas. 2013, Nr. 3 (35), p. 10-40.
• Sovietinės moters "kūrimas" sovietų Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje / Virginija Jurėnienė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2009, 7, p. 36-45.