Institucinis artumas kaip strategija: Lietuvos ir Lenkijos kairiojo feminizmo išraiškų tipologija
LTStraipsnyje pasitelkiant institucinio artumo sąvoką nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos kairiųjų feminisčių veikimo strategijos ir formos. Remiantis 2022–2024 m. atliktu etnografiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 20 aktyvisčių, siūloma trinarė tipologija, išskirianti politinį, parapolitinį ir transsocialųjį veiklos laukus. Ši tipologija leidžia analizuoti ne tik politinių galimybių struktūrų, bet ir strateginių, etinių bei ideologinių apsisprendimų reikšmę kairiojo feminizmo raiškai posocialistiniame kontekste. Straipsnyje kairysis feminizmas traktuojamas kaip decentralizuotas socialinis judėjimas, kurio dalyvės sąmoningai renkasi, kaip arti ar toli nuo institucinės politikos pozicionuoti savo veiklą, kad įgyvendintų trokštamus socialinius pokyčius. Tyrimas atskleidžia, kad moterų pasirinkimai veikti viename ar kitame lauke nėra statiški – jų veiklos trajektorijos yra dinamiškos, neretai kintančios priklausomai nuo politinio klimato, asmeninių aplinkybių ir galios santykių pokyčių. Ši tipologija leidžia atskleisti, kaip parapolitinis laukas tampa tiek tramplynu į institucinę politiką, tiek atsitraukimo erdve; kaip transsocialios praktikos kuria latentinį judėjimo potencialą; ir kaip institucinė veikla dažnai suponuoja kompromisus bei vidinį konfliktą. Lyginamoji Lietuvos ir Lenkijos analizė parodo, kad nors Lenkijos kairiosios feministės turi ilgesnę politinės institucinės raiškos tradiciją, jos taip pat susiduria su iššūkiais, būdingais sisteminiam seksizmui ir moterų diskriminacijai politiniuose ir socialiniuose judėjimuose. Raktiniai žodžiai: kairysis feminizmas; socialinių judėjimų tipologija; moterų socialiniai judėjimai; feminizmas Lietuvoje; feminizmas Lenkijoje.
ENThis article examines the strategies and forms of action of leftist feminists in Lithuania and Poland by employing the concept of institutional proximity as an analytical tool. Based on ethnographic research conducted between 2022 and 2024, involving 20 activists, it proposes a tripartite typology that distinguishes the political, parapolitical, and transsocial realms of action. This typology enables analysis not only of political opportunity structures but also of the significance of strategic, ethical, and ideological decisions for the modalities of leftist feminism in the post-socialist context. The article treats leftist feminism as a decentralized social movement whose participants deliberately choose how far from institutional politics to position their actions in order to bring about the desired social change. The study reveals that women’s decisions to act in one realm or another are not static but dynamic, often shifting depending on the political climate, personal circumstances, and changes in power relations. This typology allows for an understanding of how the parapolitical level can become both a springboard into institutional politics and a space of withdrawal; how transsocial practices generate latent movement potential; and how institutional activity often entails compromises and internal conflict. The comparative analysis of Lithuania and Poland shows that, although Polish leftist feminists have a longer tradition of institutional political expression, they also face challenges characteristic of systemic sexism and the discrimination of women within political and social movements. Keywords: leftist feminism; social movement typology; women’s social movements; feminism in Lithuania; feminism in Poland.
- Gender roles in Lithuanian society. Global journal of human social science 2010, 10, 6, 2-7.
- Rožytė - Vilniaus legenda: laisvė, mados estetika ir mistika Vidutės Gumbytės Vilniaus istorijoje. Lietuvos etnologija 2023, 23 (32), 47-79.
- Sovietmečio atmintis – tarp atmetimo ir nostalgijos. Lituanistica 2007, 4, 36-50.
- The Comparison of the contemporary situation of national minorities in Poland and Lithuania. Geografijos metraštis 2013, 46, 46-61.
