Šiaulių getas

LTŽydų bendruomenė Šiauliuose susiformavo XVIII amžiaus pirmoje pusėje. 1748 m. Šiaulių žydai pasistatė sinagogą, o kitais metais įsteigė kapines. XIX amžiaus antroje pusėje Šiauliuose sparčiai vystėsi pramonė, jos suklestėjimui daug nusipelnė vietos žydai. 1877 m. pradėjo veikti Chaimo Frenkelio įsteigtas odos fabrikas ir daug kitų pramonės įmonių. 1902 m. Šiauliuose gyveno 9847 žydai (71 proc. miesto gyventojų). 1915 m. artinantis kaizerio kariuomenei, dauguma Šiaulių žydų pasitraukė į Rusiją. Karui pasibaigus, didelė jų dalis vėl sugrįžo į gimtąjį miestą. Nepriklausomoje Lietuvoje Šiaulių žydai gyveno aktyvų profesinį, kultūrinį ir politinį gyvenimą. Jie turėjo savo profesines sąjungas, bankus, politinių partijų skyrius, maldos namus ir religines mokyklas, gimnazijas, bibliotekas, vaikų darželį, ligoninę ir kt. įstaigas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno apie 6500-8000 žydų1. 1939 m. užgrobus Klaipėdos kraštą ir okupavus Lenkiją, Šiauliuose apsigyveno nemažai iš Klaipėdos krašto ir Lenkijos pabėgusių žydų. Pabėgėliai tikėjosi, kad didelėje žydų bendruomenėje jiems pavyks lengviau prisitaikyti, susirasti darbą ir kitų pragyvenimo šaltinių. Vis dėlto Lietuva tik trumpam laikui - iki 1941 m. nacistinės okupacijos - tapo ramiu prieglobsčiu žydų pabėgėliams. Gyventojų surašymo duomenimis, tuomet Šiaulių gete kalėjo 98 Lenkijoje gimę žydai (išskyrus Lietuvai priklausiusios Vilniaus krašto dalies) ir 68 Klaipėdos krašte gimę žydai2. [Iš Pratarmės]