Tėvo Stanislovo palikimas: siuvinėtų liturginių rūbų rinkinys

LTŠioje knygoje pristatoma kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo (kun. Mykolas Dobrovolskis OFM Cap, 1918-2005) surinktas, Paberžėje ir Dotnuvoje saugomas liturginės tekstilės rinkinys, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kadaise rinkinys laikytas tik kukliame Paberžės svirnelyje, bet Tėvui Stanislovui persikėlus į 1990 m. atkurtą kapucinų vienuolyną Dotnuvoje, jis padalytas į dvi dalis. Paberžėje daugiausia liko arnotų, stulų, manipulių, bursų, antepedijų, o į Dotnuvą perkelta dauguma kapų ir dalis arnotų. [...] Šios knygos objektas - siuvinėta liturginė tekstilė iš Tėvo Stanislovo rinkinio. Toks objektas, o kartu ir knygos turinys, atsirado neatsitiktinai. Kaip matome iš anksčiau pateiktų skaičių, šio rinkinio dydis prilygsta vidutinio dydžio Lietuvos muziejaus fonduose saugomos tekstilės kolekcijai, todėl esant tokiam rūbų ir jų priklausinių skaičiui, sankaupos ištyrimas reikalauja ne vienų ir ne kelerių metų darbo. Po ilgų 2015 m. birželio 29-liepos 3 d. ekspedicijos dalyvių svarstymų, nutarta išskirti dvi grupes audinių, kurie dekoruoti skirtingais būdais (austiniais ir siuvinėtais raštais), ir atsižvelgiant į tokį skirstymą tyrinėti tik siuvinėtus liturginius rūbus ir reikmenis. Tikėtasi, kad apie tokius objektus bus galima papasakoti daugiau nei apie XVIII-XIX a. audinių pavyzdžius, kurių nemažos dalies kilmės istorija nežinoma. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Liturginiai rūbai; Tekstilė; Restauravimas; Paveldas; Katalogas; The Lithuania; The Catholic Church; Liturgical vestiments; Textile; Restoration; Heritage; Catalog.

ENThis book presents one of the largest collections of liturgical textiles in Lithuania collected by Fr. Stanislovas and preserved in Paberžė and Dotnuva. At the beginning, the collection was housed only in a modest granary in Paberžė, but when Fr. Stanislovas moved to the monasteiy of the Capuchins in Dotnuva in 1990, the collection was divided into two parts. Most of the chasubles, stoles, maniples, burses, antependiums remained in Paberžė, while most of the copes and some chasubles were moved to Dotnuva. [...] The subject of this book is an embroidered liturgical textile from the collection of Fr. Stanislovas. The history of embroidery is a practically unexplored field in Lithuania. In the first half of the 20th c., it was rejected as a nonoriginal field of Lithuanian folk art. In 1918, after the restoration of independence, the Lithuanians continued to promote “the conception prevalent in neo-Romanticism: folk art is an expression of the national spirit and therefore is valuable and should be protected.”21 The culture of the estates was almost uninterested at that time because it was considered Polish. The Soviet occupation in Lithuania practically destroyed the culture of estates; therefore, we can talk about the development of embroideiy in Lithuania only based on liturgical textiles. Its examples reveal the entire history of embroideiy. In general, sacral art forms a major part of the Lithuanian art heritage. Investigations in religious art were almost prohibited in the Soviet period; it was allowed to analyse the creation only within the method of formal style analysis. After the restoration of independence, investigations of religious art were initiated. [From the publication p. 486, 487]

• Teologija / Theology
• Menotyra / Arts