Širdies ir kraujagyslių sistemos ir energijos eikvojimo ypatybės merginų sveikatą stiprinančiose pratybose taikant ištvermės ugdymo arba jėgos lavinimo pratimus

LTTikslas – nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos ir energijos eikvojimo ypatybes, kai sveikatą stiprinančiose pratybose taikomos ištvermės ugdymo ar jėgos lavinimo užduotys. Metodika. Tiriamos merginos (n = 14, amžius – 18,3 ± 0,1 m. ir KMI 21,2 ± 0,6 kg/m2) atliko dvejas sveikatos stiprinimo pratybas. Pirmose 30 min. trukmės pratybose buvo bėgimo ristele užduotis; antrose 30 min. trukmės pratybose – jėgos lavinimo pratimai. ŠSD buvo registruojamas nepertraukiamai visą pratybų laiką, po valandos ir po 24 valandų. Fizinis aktyvumas buvo vertinamas naudojant aktigrafą (angl. Tri-axis ActiTrainer Activity Monitor), kuris, įdiegus kompiuterinę programą „Acti Life“, matavo, apskaičiavo ir pateikė pratybų metu atlikto fizinio aktyvumo intensyvumo lygmenų reikšmes. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad širdies reakcijos į skirtingo kryptingumo pratybas reikšmingai skyrėsi. 30 min. trukmės ištvermės pratybų metu vidutinis ŠSD buvo 163,9 ± 2,3 k./min., o jėgos pratybų metu – 140,3 ± 2,5 k./min. Praėjus 3 min. po bėgimo ir jėgos pratybų buvo stebėtas didžiausias skirtumas lyginant sistolinio kraujo spaudimo reikšmes, atitinkamai – 127,9 ± 2,8 mmHg ir 115,0 ± 1,5 mmHg (p <0,05). Diastolinio kraujo spaudimo reikšmės smarkiai nesiskyrė viso tyrimo metu. Vertindami pratybose su svoriais fizinio aktyvumo intensyvumo pasiskirstymą, radome, kad didžiausią procentinę pratybų laiko dalį sudarė intensyvumo zonos, įvardijamos kaip „sėdimas“ ir „lengvas“, atitinkamai 46,9 ± 1,3 % ir 42,8 ± 1,5 % pratybų laiko. Bėgimo pratybų metu reikšmingai didesnę procentinę dalį sudarė „vidutinio“, „sunkaus“ ir „labai sunkaus“ krūvio intensyvumo lygmenys.Palyginus sudegintų kalorijų kiekį visų pratybų metu, nustatyti reikšmingi skirtumai: ištvermės pratybose energijos sąnaudos sudarė 812,5 ± 25,2 kcal, o jėgos pratybų metu buvo sudeginta 712,6 ± 27,6 kcal (p <0,05). Išvados. 1. 30 min. trukmės ištvermės lavinimo pratybų metu merginų energijos sąnaudos yra apie 12 % didesnės nei tokios pat trukmės pratybose, kuriose atliekami jėgos lavinimo pratimai. Ištvermės bėgimo pratybose reikšmingai didesnę pratybų dalį nei jėgos lavinimo pratybose sudaro vidutinio, sunkaus, labai sunkaus fizinio aktyvumo lygmenys. 2. Sveikatą stiprinančių pratybų metu, merginoms atliekant tolygaus bėgimo užduotį, vidutinės ŠSD reikšmės yra reikšmingai didesnės nei pratybose, kuriose atliekami jėgos lavinimo pratimai. Reikšmingas ŠSD skirtumas tarp jėgos ir ištvermės pratybų registruojamas jau mankštos bei pratybų metu iki jų pabaigos. Po abejų pratybų praėjus valandai ŠSD atsigavo ir nesiskyrė nuo pradinių reikšmių. 3. Vertinant tiek ŠSD, tiek AKS rodiklius konstatuota, kad po 24 val. liekamųjų nuovargio požymių 30 min. trukmės pratybos nesukėlė – tokio pobūdžio pratybas merginos gali atlikti kasdien.

ENAim of this study is to identify the features of cardiovascular and energy wastage when endurance training or strength training is used in health promotion session. Methods. Young g irls (n = 14, a ge 18.3 ± 0 .1 y ears a nd BMI 21.2 ± 0 .6 k g/m2) took part in two health promotion sessions. The first session was 30-minute jogging task and second session – 30-min strength training exercises. The HR was recorded continuously throughout the exercising, at one and at 24 hours after the session. Physical activity was assessed using the actigraph (Tri-axis Acti Trainer Activity Monitor), which by use of installed the computer programs Acti Life’s allows to measure, calculate and report about the intensity levels of physical activity during exercising. Results. The results obtained during the study showed that there was a significant difference in cardiac responses to different types of exercising. During a 30-minute endurance training the averaged HR was 163.9±2.3 b./min and during the strength training – 140.3 ± 2.5 b./min. The greatest difference between endurance and strength exercising in systolic blood pressure was observed at 3rd minute of recovery after exercising, i.e. 127.9 ± 2.8 mmHg and 115.0 ± 1.5 mmHg, respectively (p <0.05). Diastolic blood pressure values did not differ significantly between various types of exercising throughout the study. We found that the maximum percentage of exercising time in strength type session consisted in intensity zones, named as “sitting” and “light”, respectively, 46.9 ± 1.3% and 42.8 ± 1.5%. In comparison, during the endurance session a significantly higher percentage of “medium”, “heavy” and “very heavy” intensity levels was found.Comparison of energy waste values showed that there a significant difference, i.e. in the endurance training session – 812.5 ± 25.2 kcal, while in the strength training session – 712.6 ± 27.6 kcal (p <0.05). Discussion and Conclusions. The energy waste in young girl’s cohort during the 30-minutes aerobic exercising is about 12 percent higher than during the same duration of strength training. Significantly, higher percentage of exercising time in intensity zones named as “medium”, “heavy” and “very heavy” intensity levels was found in endurance training session. The HR during the endurance training session are significantly higher than in strength training session. After both types of exercising, HR recovers fast and at one hour after the workloads did not differ from the baseline. The dynamics of HR and ABP indicators showed that after 24 hours after the exercising there were no signs of residual fatigue and that the girls can do this kind of exercising every day.