LTPagrindinis Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės (1882–1936) tekstas, savotiškas raktas į šios asmenybės kūrybą, gyvenimą ir epochą, kurioje jai teko veikti, yra Mano gyvenimo knyga – beveik visą gyvenimą rašytas dienoraštis. Išlikusi jo dalis apima laikotarpį nuo 1905 m. rudens, kai dvidešimt trejų jauna, savimi pasitikinti, gyvenimo džiaugsmo ir optimizmo kupina moteris atvyko į Vilnių dirbti pirmojo lietuviško dienraščio Vilniaus žinios redakcijoje, iki 1929 m. vasario, kai ligota rašytoja, nedarnios šeimos motina ir žmona, dvasinių ir fizinių negalavimų atskirta nuo aktyvios veiklos, svarsto, kad geriau jau jai mirti. Pleirytės-Puidienės dienoraštyje fiksuojama ne tik privatus kasdienis gyvenimas, bet ir aktyvios visuomenininkės žvilgsniu regimi ir vertinami tos dienos įvykiai: sutikti žmonės, išgirsti gandai, anekdotai – visa tai, ką galime vadinti asmenine modernios Lietuvos Respublikos kūrimosi ir gyvavimo, taip pat Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo istorija. [Iš teksto, p. 131].