Lietuviškų natų leidyba
LTPeriodizuojant lietuviškų natų leidybą, ribą tikslingiau brėžti ne ties pirmąja sovietų okupacija 1940 m., bet ties 1944 m. liepos mėn., kada artėjanti fronto linija paralyžiavo visą Lietuvos gyvenimą. Kato pradžia ir pirmoji sovietinė okupacija nespėjo pakeisti, o tik trumpam sustabdė nepriklausomos Lietuvos natų leidybą, kuri stebėtinai sėkmingai buvo tęsiama ir vokiečių okupacijos metais. Natas leisti sudėtingiau ir brangiau nei knygas. Pasauliniu mastu natų leidybą visuomet lėmė ir lemia keli pagrindiniai veiksniai: brangus leidinių parengimas (pirmiausia grafinis natų apipavidalinimas) ir aukštos kvalifikacijos specialistų (notografų, muzikos redaktorių) poreikis. Be to, siaura Lietuvos rinka riboja leidinių tiražus ir didina savikainą. Ir Lietuvoje, ir užsienyje sisteminga ir kryptinga natų leidyba (ypač klasikinės muzikos) dažnai neišsiverčia be valstybės paramos. Be aiškaus valstybinio požiūrio šiuo klausimu neįmanomas natų leidybos tęstinumas. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, visomis jėgomis buvo stengiamasi kompensuoti kultūrinio gyvenimo spragas. Valstybės atkūrimas tapo svarbiu veiksniu, paskatinusiu lietuviškos spaudos, taip pat ir natų leidybos augimą ir klestėjimą visą tarpukarį [p. 668].
- Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 463 p.
- Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrinių leidyba. Knygotyra. 2003, t. 40, p. 185-196.
