Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos gerinimas taikant atvejo vadybos modelį

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos gerinimas taikant atvejo vadybos modelį
Alternative Title:
Improvement of performance of primary health care institution applying model of case manegement
In the Journal:
Sveikatos mokslai. 2019, t. 29, Nr. 5, p. 81-89
Keywords:
LT
Atvejo vadybininkas; Koordinatorius; Sveikata. Ligos / Helth. Diseases.
EN
Access to healthcare services; Access to healthcare; Case manager; Coordinator.
Summary / Abstract:

LTDarbo tikslas: siekiama pagrįsti atvejo vadybos modelio taikymo būtinumą ir svarbą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų. Tyrimo medžiaga ir metodika. Kad būtų įvertintos atvejo vadybos modelio taikymo galimybės gerinant veiklos efektyvumą tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Buvo parengtas struktūruoto interviu instrumentas – klausimynas, susidedantis iš 11 klausimų. Kokybinio tyrimo metu buvo apklausti šeimos gydytojai, dirbantys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų (11 moterų ir 4 vyrai). Rezultatai ir išvados. Atvejo vadyba taikoma įvairiose srityse, todėl jos taikymo modeliai pasižymi didele įvairove. Atvejo vadybos modelio taikymas priklauso nuo įstaigos veiklos ypatumų, o jo efektyvumą lemia daugelis veiksnių. Sveikatos priežiūros modelis skirtas didinti sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, plėtoti prevencinę veiklą gydytojų kabinetuose ir mažinti paslaugų prieinamumo kliūtis. Šeimos gydytojai nurodė šias pagrindines atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veiklos sritis: pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, jų registravimas pas gydytojus, dokumentų tvarkymas bei bendradarbiavimas su kitais asmens sveikatos priežiūros komandos nariais. Apklausti šeimos gydytojai teigiamai vertino atvejo vadybos modelį.Jų požiūriu, pagrindiniai taikomo modelio privalumai: patenkinti pacientai, geresnis paslaugų prieinamumas, ypač prevencinių programų, mažesnis gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis ir informatyvios ataskaitos, kurios reikalingos priimant sprendimus. Per tyrimą išryškėjo, kad šeimos gydytojai baiminasi dėl bendradarbiavimo stokos tarp atvejo vadybininko (koordinatoriaus) ir šeimos gydytojo komandos. Apklaustų šeimos gydytojų požiūriu, atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veikla sumažintų darbo krūvį, turėtų įtaką pacientų informuotumui ir dalyvavimui prevencinėse programose bei jų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Šeimos gydytojai nurodė, kad atvejo vadybininkas (koordinatorius) galėtų perimti dalį jų atliekamų funkcijų. Kaip pagrindines kliūtis, trukdančias taikyti atvejo vadybos modelį asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šeimos gydytojai įvardijo neigiamą administracijos požiūrį, finansavimo trūkumą, glaudaus bendradarbiavimo tarp šeimos gydytojo komandos narių ir atvejo vadybininko (koordinatoriaus) stoką bei galimą neigiamą pacientų požiūrį į atvejo vadybininką (koordinatorių). Atlikus tyrimą išryškėjo, kad norint optimizuoti laiką, kurį šeimos gydytojas skiria pacientui, taip pagerinant teikiamų paslaugų kokybę, būtina perskirstyti funkcijas, kurias atlieka šeimos gydytojai. Nemažą šeimos gydytojų laiko dalį užima pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, pacientų registravimas pas gydytojus specialistus, dokumentų tvarkymas. Šių funkcijų perdavimas atvejo vadybininkui (koordinatoriui) užtikrintų didesnį šeimos gydytojų dėmesį pacientui bei teikiamų paslaugų prieinamumo padidinimą. [Iš leidinio]

ENThe main aim of the paper is to substantiate the necessity and relevance of the case management model applying it in primary outpatient health care institutions which serve less than 10 000 patients. Methodology. The research method of structured interview was used in order to assess the application of the case management model by improving the efficiency of individual health care institutions which provide personal primary outpatient health care services and serve less than 10 000 residents. The structured interview tool has been prepared, i.e. a questionnaire of 11 questions. In the qualitative research, 15 family practitioners working in primary outpatient institutions providing personal health care services to less than 10 000 people were interviewed (11 women and 4 men). Conclusions. Case management is applied in a wide range of fields, and therefore its application models are characterised by great variability. A particular application of the case management model depends on a special nature of institution’s activity and its effectiveness is impacted by many factors. Family doctors pointed out the following main areas of the case manager’s activity: the communication with patients about preventive health programs and the services provided, their registration with doctors, medical record management and cooperation with other members of personal health care team. Family doctors appreciated the case management model. The following main benefits of the case management model were mentioned: patient satisfaction, improved accessibility of services and in particular preventive programs, reduced workload for doctors and nurses as well as informational reports that are needed for decision making. The study revealed that family doctors feared for a lack of cooperation between a case manager and a family practitioner’s team.The interviewed family doctors mentioned that the case manager would reduce workload, affect patient awareness and participation in preventive health programs and services provided. The respondents indicated that the case manager could take over a part of their functions. Family doctors identified the lack of funding and absence of close cooperation between the family doctor’s team and the case manager (coordinator) as the main obstacles to the application of the case management model in personal health care institutions as well as the possible negative attitude of patients to the case manager (coordinator). [From the publication]

DOI:
10.35988/sm-hs.2019.086
ISSN:
1392-6373; 2335-867X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86875
Updated:
2021-02-25 09:43:14
Metrics:
Views: 36    Downloads: 8
Export: