Iš karybos terminų istorijos

LTSenojo lietuvių rašomosios kalbos laikotarpio karybos terminų gausios medžiagos preliminarinė apžvalga leidžia daryti keletą bendresnių ir nemažai dalykinių išvadų. Senieji karybos terminai siekia tolimą senovę, taip pat atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos karus su kitomis šalimis. Karo žmonės ir ginkluotė buvo įvardijami specialiais terminais, neretai einančiais iš Vakarų Europos kalbų. Karybos terminai yra nevienodo senumo: seniausieji yra paveldėti iš indoeuropiečių (karas) ir baltų (kalavijas) prokalbės, o naujesnieji yra ne tik savi, bet ir skolintiniai. Lietuviški terminai sudaro mažesniąją dalį. Iš skolintų terminų gausiau vartojamos (beje, ir Mažosios Lietuvos šaltiniuose, bent ankstesniuosiuose) slavybės, kiek mažiau germanybės. Senųjų ir dabartinėje lietuvių kalboje vartojamų karybos terminų reikšmių palyginimas akivaizdžiai iliustruoja semantinius procesus: ne vienas terminas (karininkas, karžygys, pulkininkas) yra įgavęs naują reikšmę. Aktualu tęsti karybos terminų tyrimus. Tai atskleistų ne tik jų istoriją, bet gal skaidresnė pasidarytų ir dabartinės lietuvių kalbos karybos terminų kilmė, daryba, reikšmių raida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Terminai; Karyba; Terminų istorija; Senieji raštai; Reikšmė; Reikšmės kitimas; Military terms; Old written language; Meaning; Semantic changes.

ENA preliminary review of the copious material in old Lithuanian written sources on soldiership terms enables a few general and specific conclusions to be drawn. The old soldiership terms go back a long way, reflecting the times of the Grand Duchy of Lithuania and the Prussian wars. Military personnel and weapons had special terminology, often derived from Western European languages. Soldiership terms are of varying degrees of antiquity: the oldest are inherited from the Proto-Indo-European (karas [‘war’]) and Proto-Baltic (kalavijas [‘sword’]) ancestor languages, whereas the newest terms may be based on Lithuanian words or loanwords. Lithuanian-based terms are in the minority. The borrowed terms consist mostly (at least in Lithuania Minor sources, especially the earliest ones) of Slavisms, and to a lesser degree, Germanisms. Comparison of the semantics of the old terms and those that are currently used in Lithuanian clearly illustrates the semantic process of old terms (karininkas, karžygys, pulkininkas) acquiring new meanings. It would be useful to continue research into soldiership terms. This would reveal more about their history and the origin, formation and semantic development of soldiership terms in modern Lithuanian.