Įkalinimas: prievartos institucijos, bausmės, įnamių nuostatos

LTŠiuolaikinėje visuomenėje stengiamasi užtikrinti žmogaus teises, lyčių lygybę, teisę į darbą, būstą, studijas, bet tuo pat metu egzistuoja ir kita visuomenės gyvenimo pusė - socialinė kontrolė, sauganti visuomenės stabilumą. Anot P. Bergerio [3: 70], gyventi visuomenėje - tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje, kur yra nustatytos įtakos ir prestižo sistemos ribos, tad privaloma paklusti formalioms ir neformalioms taisyklėms. Šioje monografijos dalyje aptariamas socialinės kontrolės ir prievartos visuomenės (čia pagrindinė paskata - disciplina) pobūdis; remiantis sociologiniu tyrimu Pravieniškių trečiuosiuose pataisos namuose, analizuojamos šiuolaikinių kalinių nuostatos. Kalėjimas yra totalitarinė institucija, kurioje laikomasi disciplinos (griežtos tvarkos); bausmės tikslas - perauklėti individą. Pasaulyje daugėja totalitarinių institucijų (kalėjimų), po truputį keičiasi ir pagrindinė jų funkcija - kalėjimai tampa „atskirties fabrikais" [2: 171]. Kalinių adaptaciją gali paveikti įvairūs veiksniai, o sunkiausia, matyt, prisitaikyti prie griežtos disciplinos, izoliuoto nuo visuomenės gyvenimo, būti atskirtiems nuo šeimos ar draugų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenė; Įkalinimas; Bausmės; Vertybės; Integracija į visuomenę; Nusikalstamumas; Society; Imprisonment; Punishments; Values; Integration into society; Crime.

ENThe part of the book "Imprisonment: institutions of coercion, punishment, adaptation" deals with prisoners' adaptation in the 3r d penitentiary of Pravieniškės. Its main objective is to explore the factors of adaptation in the aforementioned institution on the basis of the empirical data and theoretical approach. The material tests two hypotheses implying that the main factors determining prisoners* adaptation in the penitentiary are social ties with inmates and the time-span of their imprisonment. It consists of parts that primarily survey the concept of carceral society, then, discusses the interdisciplinary conception of adaptation and, finally, explores prisoners' adaptation in the penitentiary. The first part provides with the concept of carceral society. The emphasis is on the significance of discipline in both the total institutions and society itself. It is suggested that the carceral system of prison is achieved through the architecture of buildings, rigid internal regulations, and the staff. Discipline is the precondition of stability in a society and aid while rehabilitating the ones that have violated the law. It has been only one hundred years ago that the most severe penalties were executed. Public torment was the device to demonstrate the triumph of justice and to diminish delinquency. Eventually, new system of execution has been developed. Its main objective is to control human mind so that a person finally retakes the "right" path. Furthermore, in prison, criminals embody a social system that has the following features: 'prisoners' code and social roles established according to internal hierarchies and argot.The paper introduces also with the interdisciplinary concept of adaptation. Psychologists emphasize the aspects of human brain development and evolution; sociologists, on the other hand, are more concerned with social problems. However, adaptation in prison has a unique nature, for this institution totally obliterates human identity. Therefore, it depends only on a concrete individual whether he will endeavour to adapt to a new system, and, if so, what adaptation models he will decide to apply. The author explores prisoners' adaptation in the 3rd penitentiary of Pravieniškės too; she provides with the analysis of the research data collected on 3-6 December 2004. The focus is on the individuals that are imprisoned for the first time. The empirical findings support the abovementioned hypotheses: the factors that determine prisoners' adaptation are social ties with inmates, and the time-span of their imprisonment. [From the publication]