Apie komunikacinės kompetencijos ugdymą mokant užsienio kalbų

LTŠiuolaikinėje greitai besikeičiančioje visuomenėje stipriai išaugo užsienio kalbų poreikis. Intensyvėjant Lietuvos visuomenės integracijai į Vakarų Europos bendriją užsienio kabos mokėjimas tampa būtinybe. Kiekvieno aukštą kvalifikaciją turinčio specialisto gyvenime ji visų pirma turi būti komunikacijos priemonė. Būdama kalbos ženklų sistema, kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo, savitarpio supratimo priemonė. Taigi žmogus kalba norėdamas perduoti tam tikrą informaciją. Bet ar tik informaciją? Čia reikia pabrėžti žmogaus elgesio socialinę prigimtį ir priminti tris R.Šenono ir V.Vinerio nustatytus komunikacijos lygmenis. Anot mokslininkų, pirmame lygmenyje būtina laikytis sintaksės taisyklių, t.y. informacijos simbolių tikslumo (tarimo įgūdžiai, pasakymo gramatinės raiškos priemonės). Antrame - informacijos perdavimo tikslumo, t.y. adekvataus kalbos dalykų parinkimo informacijai perduoti. O trečiasis lygmuo, įvaldytas ir išmoktas, užtikrina pasakymo efektyvų poveikį bendravimo partneriui, nes komunikacijos procesas gali vykti ne tik kalbant, bet ir skaitant ar klausantis įrašo. Baigiamajame lygmenyje įvairia kalbine veikla siekiama puoselėti asmens lingvistinę, komunikacinę, kultūrinę, socialinę kompetenciją bei sudaryti prielaidas formuotis jo sąmoningiems ryšiams su komunikacijos partneriu, su bendruomene, su tauta [p. 144].