Paleoekologinių tyrimų rezultatai

LTPietų Lietuvos ežerų ir pelkių nuosėdų kompleksiniai tyrimai leido išaiškinti šios teritorijos raidą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Pastarasis laikotarpis buvo tiriamas ypač detaliai, nes būtent holoceno paleoaplinka ir joje vykę pokyčiai lėmė gyventojų įsikūrimą teritorijoje ir jų ūkinės veiklos raidą. Pietinė Lietuvos teritorijos dalis jau daug metų traukė specialistų, tiriančių gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, žmogaus ūkinę veiklą, paleogeografinių sąlygų kaitą, dėmesį. Paleobotaniniai ežerų nuosėdų tyrimai suteikė daug vertingos informacijos apie ežerų raidą, nuosėdų stratigrafiją ir regiono paleogeografiją. Vykdant tyrimus pagal Mokslo ir studijų fondo finansuojamą programą "Akmens amžius Pietų Lietuvoje", buvo atlikti kompleksiniai Pietų Lietuvoje esančių ežerų ir pelkių nuosėdų tyrimai. Nuosėdų pjūvių žiedadulkes tyrė: Katros senvagės, Grūdos-1, Dūbos-6 ir Pelesos ežerų - M. Stančikaitė, Grūdos-2, Grūdos-3, Glūko, Glėbo ir Varėnio ežerų - M. Kabailienė, Dusios ir Veisiejo ežerų - D. Ūsaitytė. Visų nuosėdų pjūvių (Grūdos-2, Dūbos-6, Pelesos, Glūko, Glėbo, Varėnio, Veisiejo, Dusios ežerų ir Katros senvagės) diatomėjas ištyrė M. Kabailienė. Atskirų pjūvių žiedadulkių ir diatomėjų analizių duomenis kompiuteriu apdorojo G. Vaikutienė. [...]. [Iš teksto, p. 146]Reikšminiai žodžiai: Archeologinių paminklų detalių tyrimai; Archeologinių paminklų paleoekologiniai tyrimai; Investigations of the details of archeological monuments; Paleoecological research of archeological monuments.