Žydų dailė žydų politinės autonomijos laikotarpiu Lietuvoje 1919–1924 m.

LTStraipsnyje pristatomi pagrindiniai žydų dailės reiškiniai Lietuvoje žydų politinės autonomijos laikotarpiu 1919–1924 metais. Nušviečiama dviejų tuo metu veikusių institucijų veikla: Žydų tautos tarybos Kultūros sekcijos projektai ir vienos svarbiausių Rytų Europos žydų kultūros organizacijos „Kultur Lige“ veikla puoselėjant meninės estetikos ir bendros modernios tautinės pasaulietinės žydų kultūros principus. Šią veiklą plėtojo iš Ukrainos atvykę avangardo menininkai; supažindinama su dailininko Issacharo Ber Rybacko kūrybiniu palikimu Lietuvoje, įnašu į žydų knygos meną, leidinių apipavidalinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žydų dailė; Žydų politinė autonomija; „Kultur Lige“; Leidykla „Likht“; Issacharas Ber Rybackas; Jewish art; Jewish national and cultural autonomy; Kultur Lige; Publishing house Likht; Issachar Ber Ryback.

ENThe paper addresses Jewish art life during the short yet vivid period of Jewish national and cultural autonomy in Lithuania from 1919 to 1924. The Culture section of the Jewish National Council supported cultural progress and tried to organize an exhibition of Lithuanian Jewish artists in Berlin in 1920-1921. Young artists such as Sara Gorschen, Feiga Blumberg, Sholom Zelmanovich and, probably, P. Cheiskes with Bencion Zukerman could have had a chance to represent modern Lithuanian Jewish art had the exhibition been held. Another part of the artistic legacy of this period is represented by such artists from Kiev’s movement-organization “Kultur Lige” as Issachar Ber Ryback and Max Kaganovitch. I. B. Ryback created illustrations for the publishing house “Likht” (Hebrew for ‘light’ or ‘candle’), and the sculptor Max Kaganovitch worked mainly in the Jewish theatrical studio. Due to the complicated political climate, the process of Jewish autonomy in Lithuania ended in 1924, which triggered a short stagnation in Jewish cultural progress. A glimpse into the multilayered activity of Jewish artistic life in Lithuania during the period of Jewish national and cultural autonomy is the first attempt to restore complex but unique processes. [From the publication]

• "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
• Gatherings of Jewish artists in interwar Lithuania / Evelina Bukauskaitė. Meno istorija ir kritika. 2021, 17, p. 17-30.
• Jidiš literatūra tarpukario Lietuvoje (1918-1940): savasties paieškos / Akvilė Grigoravičiūtė. Colloquia. 2013, 29, p. 38-62.
• Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida / Liudas Truska. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 322 p.
• Lietuvos žydai / sudarytojai. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 567 p.
• Lietuvos žydų dailininko Juozapo Levinsono-Benari veikla tarpukariu / Evelina Bukauskaitė. Menotyra. 2012, t. 19, Nr. 1, p. 47-61.
• Vilniaus dailė Didžiojo karo metais / Laima Laučkaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 223 p.
• Žydų dailininkai tarpukario Lietuvos meninėje kultūroje / Giedrė Jankevičiūtė. Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai. 2010. P. 69-102, 336.
• Žydų teatras tarpukario Lietuvoje / Ina Pukelytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017. 191 p.