1920-1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
1920-1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis
Alternative Title:
Cards of internal passports of the population of Kaunas city of the 1920–1940s as a source of genealogy and local history
In the Journal:
Bibliotheca Lituana. 2019, 6, p. 45-68. Genealogija ir lokalinė istorija
Keywords:
LT
Gyventojų statistika; Kaunas; Lokalinė istorija; Pasų kortelės; Statistika; Tarpukaris; Vidaus pasų kortelės.
EN
Internal passport cards; Interwar period; Kaunas; Local history; Passport cards; Population statistics; Statistics.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamos 1920–1940 m. Kauno mieste išduotų vidaus pasų kortelės ir jose pateikti gyventojų sociodemografiniai duomenys (tautybė, konfesija, gimimo vieta, darbinė veikla ir kt.). Aptariama jų reikšmė genealogijos ir lokalinės istorijos tyrimuose. Nustatyta, kad 1920–1940 m. Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % lietuvių, 30,27 % žydų, 3,16 % lenkų, 3,12 % vokiečių, 2,74 % rusų, 0,33 % gudų. 59,13 % vidaus pasus Kaune gavusių asmenų buvo katalikai, 28,9 % – judėjai, 5,44 % – evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % – stačiatikiai, 0,96 % – sentikiai. Šie rezultatai daugeliu atvejų artimi 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. 35,22 % Kaune įgijusių vidaus pasus asmenų buvo gimę šiame mieste, 11,4 % – Kauno apskrityje, 6,86 % – tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje, likusieji – įvairiose Lietuvos ir užsienio vietovėse. Pagal darbinės veiklos pobūdį (užsiėmimą) lietuvių tautybės asmenys ženkliai dominavo tarp valdininkų (-ių) (90,94 %), žemdirbių (88,05 %), tarnų (-aičių) (82,84 %), darbininkų (-ių) (75,85 %), o žydų tautybės asmenys – tarp prekybininkų (83,2 %). [Iš leidinio]

ENThis article analyzes the cards of internal passports issued in Kaunas city in 1920–1940 and the sociodemographic data of the population (nationality, confession, place of birth, work activity, etc.) provided in them. Their significance for the researches of genealogy and local history is discussed. It was found that in 1920–1940, 89 620 people received internal passports in Kaunas, including 58.76% Lithuanians, 30.27% Jews, 3.16% Poles, 3.12% Germans, 2.74% Russians, 0.33% Belarusians; 59.13% of the persons who received internal passports in Kaunas were Catholics, 28.9% – Jews, 5.44% – Evangelical Lutherans and Evangelical Reformats, 3.14% – Orthodox, 0.96% – Old Believers. These results are in many cases close to the data of the 1923 general census of the Lithuanian population; 35.22% of the residents of Kaunas were born in this city, 11.4% – in Kaunas County, 6.86% – in then- Soviet Union’s territory, while the rest – in the different regions of Lithuania and abroad. According to the character of the working activity (occupation), Lithuanians were significantly dominant among the officials (90.94%), being farmers (88.05%), servants (82.84%), or workers (75.85%), while Jews were predominant among traders (83.2%). [From the publication]

ISBN:
9786094599163
ISSN:
2424-3477; 2424-4422
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85324
Updated:
2021-03-01 14:01:25
Metrics:
Views: 33    Downloads: 1
Export: