The Problem of cohesion and coherence in ESP texts summary writing

LTStraipsnyje nagrinėjamos specialybės anglų kalbos tekstų santraukų rašymo ir sakinių siejimo (kohezijos ir koherencijos) išlaikymo problemos. Specialybės tekstai, atsižvelgiant į jų sritį, pasižymi tam tikrais stiliaus ypatumais ir teksto struktūra. Viešojo administravimo srities tekstams būdingas oficialusis dalykinis ir mokslinis stiliai. Šių abiejų funkcinių stilių tekstai pasižymi aiškumu, tikslumu, logiškumu ir nuoseklumu. Teksto logiškumą ir nuoseklumą lemia sakinių ir teksto dalių siejimo priemonės. Lingvistikoje koherencijos sąvoka reiškia semantinį teksto rišlumą kitaip vadinamą gelminiu teksto rišlumu. Jį užtikrina sintaksinės rišlumo priemonės, tokios kaip rodomieji, anaforiniai ir kataforiniai elementai, semantiniai ir ekstralingvistiniai elementai (loginė sakinių struktūra, prielaidos ir potekstės, kontekstas, ryšiai su išoriniu pasauliu). Grynieji lingvistiniai elementai, nuo kurių priklauso teksto rišlumas, įeina į siauresnę kohezijos sąvoką, kuri dar vadinama paviršiniu teksto rišlumu. Kohezija užtikrina sakinių ir viso teksto gramatinį ir leksinį vientisumą. Tai yra ryšiai, kurie sieja visą tekstą ir suteikia jam prasmę. Išskiriamos penkios bendros rišlumo priemonių kategorijos: referencija, elipsė, substitucija, leksinė kohezija ir jungtukinis ryšys. Rašydami viešojo administravimo specialybės anglų kalbos tekstų santraukas, studentai turi ne tik perteikti pagrindines teksto idėjas ir faktus, bet ir siekti teksto rišlumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Specialybės tekstai; Tekstų santraukos; Rašymas; Sakiniai; Kohezija; Koherencija; Anglų kalba; Studentai; Mykolo Romerio universitetas; Tyrimai; Specialty texts; Summaries of texts; Writing; Sentences; Cohesion; Coherence; English language; Students; Mykolas Romeris University; Research.

ENDepending on the area of specialization ESP texts exhibit certain stylistic features and text structure. Texts on Public Administration are usually written in official and scientific functional styles. These functional styles are characterized by clarity, precision, logics and consistency. Text logics and consistency are achieved via sentence and text coherence. In linguistics coherence refers to the relations within and outside the text, which make it semantically meaningful. Coherence is achieved by means of syntactical features (e.g. the use of deictic, anaphoric and cataphoric elements), semantic and extralinguistic elements (presuppositions, implications, context, and reference to the outside world). Coherence could be considered a feature of a discourse, rather than a text. The purely linguistic elements that make a text coherent are attributed to the notion of cohesion. Cohesion can be defined as the grammatical and lexical relationship within a text or sentence that hold a text together and give it meaning. Two main types of cohesion are grammatical, referring to trie structural content, and lexical, referring to the language content of the text. [Extract, p. 127-128]