Dvaro istorinis ir dabartinis vaidmuo Lietuvos ūkiniame gyvenime

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dvaro istorinis ir dabartinis vaidmuo Lietuvos ūkiniame gyvenime
In the Book:
Lietuvos dvarai - praeitis, dabartis ir ateitis. Vilnius: Valstybinė paminklosaugos komisija, 2001. P. 101-117
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Dabartis; Dvarai; Dvaras; Istorinis vaidmuo; Pramonė; Ūkio gyvenimas; Ūkis; Žemdirbystė; Žemėnauda; Žemės ūkis; Agriculture; Economic life; Farm; Historical role; Industry; Landuse structure; Lithuania; Manor; Manors; Present; Utility of the land.
Keywords:
LT
Dabartis; Dvarai / Manors; Istorinis vaidmuo; Pramonė; Ūkio gyvenimas; Ūkis; Žemdirbystė; Žemėnauda; Žemės ūkis.
EN
Agriculture; Economic life; Farm; Historical role; Industry; Landuse structure; Manor; Present; Utility of the land.
Summary / Abstract:

LTDvaro, kaip ūkinio vieneto, užuomazga pastebima vėlyvųjų laikų Romos imperijoje. Tai stambaus žemvaldžio ūkis, apdirbamas vergų ar išnuomojamas laisviesiems valstiečiams. Lietuvoje dvarai atsirado dar gerokai prieš valstybės susikūrimą. Jų atsiradimas sietinas su ariamosios žemdirbystės išsivystymu, gyventojų skaičiaus padidėjimu ir gimininės bendruomenės persiformavimu į teritorinę bendruomenę. Kaip teigia istorikai, žemdirbystė jau mūsų eros pirmaisiais amžiais buvo pagrindinis krašto gyventojų verslas. Tačiau smarkus materialinės kultūros pakilimas įvyko mūsų eros I tūkstantmečio viduryje, kai dabartinėje Lietuvos teritorijoje paplito pavažinis arklas su geležiniu noragu ir geležinis kirvis, kuriais žmogus galėjo lengviau didelius miškais apžėlusius plotus paversti dirbamais laukais. M.Gimbutienė laikotarpį II-IV a. po Kristaus metaforiškai pavadino baltų "aukso amžiumi". Tačiau to meto materialinės kultūros suklestėjimui vargu ar būtų užtekę geresnių darbo įnagių atsiradimo, jei nebūtų pasirodę nauji žemės ūkio augalai - žieminiai rugiai. A.Seibutis teigia, kad rugių kultūros atsiradimas ir žemdirbystės šuoliškas suintensyvėjimas yra sinchroniški reiškiniai. Tai veikiausiai to paties proceso dvi vieną kitą sąlygojančios komponentės. A.Seibučio nuomone, polinologiniai ir lingvistiniai duomenys byloja, jog rugių kultūros žymiausios kūrėjos bus buvusios baltų gentys. Todėl rugių kultūros išpuoselėjimas iš kviečių piktžolės, lydėjusios kviečius iš jų pirmykščių kilmės centrų, laikytinas didžiausiu žemdirbystės laimėjimu Šiaurės Europoje, prisidėjusiu prie gyventojų skaičiaus padidėjimo.Mat rugiai baltų žemėje pirmaisiais amžiais po Kristaus padėjo įveikti ekologinę krizę, kai keičiantis klimatui atvėso orai, pagausėjo kritulių, pašlapo dirvos ir anksčiau gerai derėję miežiai, kviečiai ir soros dažnai numirkdavo arba visai žūdavo. [...]. [Iš straipsnio, p. 101]

ISBN:
9955945508
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85116
Updated:
2021-02-02 19:04:59
Metrics:
Views: 35
Export: