Frege’s „reikšmė“

LTStraipsnyje keliamas klausimas, koks yra Gottlobo Frege’s reikšmės (Bedeutung) sąvokos turinys. Teigiama, jog standartine kartais vadinama šios sąvokos interpretacija – reikšmės kaip referencinio santykio, siejančio vardą ir objektą, – susiformavo ir įsitvirtino Frege’s kalbos filosofijos idėjas vertinant atsietai nuo jo logicistinių idėjų. Tačiau būtent logicizmo pagrindimo interesas skatino Frege’ę imtis semantinių klausimų. Platesnė atožvalga į Frege’s darbus atskleidžia internalistišką racionalistinę, konteksto principu grįstą reikšmės sampratą, neredukuojamą į referenciją ar nurodymą. Bet kokių sakinio komponentų reikšmės klausimas Frege’s susiejamas su viso sakinio reikšmės klausimu, t. y. viso sakinio teisingumu arba klaidingumu, o sakinio komponentų reikšmė yra antrinė viso sakinio reikšmės atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gottlobas Frege; Bedeutung; Logicizmas; Prasmė ir reikšmė; Konteksto principas; Gottlob Frege; Bedeutung; Logicism; Sense and reference; Context principle.

ENThe article raises the question what is the content of Frege’s infamous notion of Bedeutung? It is claimed that the so–called standard interpretation of this notion – Bedeutung as referential relation between a name and an object – was developed and established evaluating Frege’s ideas in philosophy of language in isolation from his logicist ideas. However, precisely his logicist concerns have motivated Frege’s interest in semantic issues. A broader consideration of Frege’s works reveals an internalist and rationalist notion of meaning, that is based on the context principle, and that should not be reduced to mere reference. The question of the meaning of subsentential components, for Frege, is closely related to the question of the meaning of the whole sentence, that is, the meaning of sub–sentential components should be construed as secondary with regard to the meaning of the whole sentence. [From the publication]

• Frege’s "Bedeutung" kaip "reikšmė" ir kaip "nurodymas". Problemos. 2017, t. 91, p. 30-43.
• Šiuolaikinė psichofizinio reduktyvizmo ir antireduktyvizmo polemika ir jos metodologinės išdavos. Problemos. 2012, Priedas, p. 22-36.